Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyta 819 naujų koronaviruso atvejų. Mirė 9 žmonės.
Iš viso Lietuvoje nustatyta jau 301 167 koronaviruso atvejų. Šiuo metu serga 7621 žmonės, o pasveikę laikomi 282 242 asmenys. Per pastarąją parą pasveikusiųjų statistiką papildė 513 žmonių.
Mirė po tris vyresnius nei 70 ir 80 metų žmones, taip pat po vieną vyresnį nei 50, 60 ir 90 metų žmogų. Pilnai paskiepytas buvo vienas iš jų. Šiam žmogui buvo per 90 metų. Visi likusieji mirę – pilnai neskiepyti.
14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 300,6 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 5,3 procento.
Šalyje per praėjusią parą atlikti 7286 molekuliniai (PGR) ir 6494 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Per penktadienį iš viso vakcinuoti 13 375 žmonės. Pirmą vakcinos dozę gavo 5556 žmonės, antrą – 7819.
Per parą į ligonines paguldyti 69 koronavirusu užsikrėtę asmenys. Iš viso šiuo metu gydomi 604 žmonės, 62 iš jų reanimacijoje.
70 proc. paskiepytų negana
Nuo koronaviruso paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų Lietuvai prireikė kiek daugiau nei aštuonių mėnesių, tačiau triumfą dėl šio pasiekimo temdo nerimas.
Anksčiau vyravusį mokslininkų konsensusą, kad suvaldant pernai prasidėjusią pandemiją pakaks paskiepyti apie 70 proc. gyventojų, sugriovė delta atmaina – greičiau plintantis ir vakcinoms atsparesnis koronaviruso variantas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Ramunė Kalėdienė sako, jog kalbant apie koronavirusą netinka „vadovėlinės tiesos, kurios teigia, kad 70 proc. išgelbsti visuomenę nuo viruso plitimo“.
Pasak jos, dėl pasaulyje plintančių atmainų net ir pasiekus 70 proc. paskiepytųjų ribą nuo visos, o ne tik suaugusiųjų populiacijos, situacija iš esmės nepasikeistų.
„Atsirado delta atmaina, Pietų Amerikoje atsirado lambda atmaina. Atsirandančios naujos atmainos gali įgyti vis didesnį atsparumą skiepams“, – aiškino profesorė.
Ragina neskubėti su trečia doze
Palaikomojo skiepo nuo COVID-19 visiškai vakcinuotiems žmonėms skubiai nereikia, tačiau papildoma dozė žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, turi būti svarstytina, trečiadienį nurodė Europos Sąjungos medicinos agentūra.
„Remiantis dabartiniais duomenimis, nėra skubaus poreikio skirti papildomų dozių visiškai paskiepytiems žmonėms“, – pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Tačiau svarbu „skirti tarp papildomos dozės žmonėms, kurie gerai reagavo į pirminę vakcinaciją, ir papildomos dozes tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi ir kurie tinkamai nesureagavo“.
Pastaruoju atveju papildomos dozės galimybė „turėtų būti svarstoma jau dabar“.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sukritikavo turtingąsias šalis, kad jos ruošiasi pradėti skiepyti savo gyventojus papildoma trečiąja doze, nors neturtingos šalys iki šiol negauna pakankamai vakcinų pirmajam skiepijimo etapui.
Moksliniai duomenys neįrodė papildomos dozės poreikio, pareiškė PSO rugpjūčio 18 dieną.
Skiepytiems „Janssen“ revakcinuotis reikės anksčiau?
Kam skiepytis reikės anksčiau?
Vilniaus universiteto Gyvybės ir mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės teigimu, daugėja įrodymų, kad vienos „Janssen“ vakcinos dozės nepakanka.
„Atsiranda vis daugiau duomenų, kad ta viena dozė nepakankamai apsaugo praėjus ilgesniam laikui. Tai yra ji nesukuria ilgalaikės apsaugos ir ypač plintant delta atmainai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ A.Žvirblienė.
„Tiesą sakant, to ir buvo galima tikėtis. Tokie jau yra imuninio atsako dėsniai – būtinai reikia pakartotinos imuninės sistemos stimuliacijos“, – pridūrė profesorė.
Pasak jos, vienas skiepas gali būti efektyvus 3-4 mėnesius, bet ilgalaikio imuninio atsako tokia skiepijimo schema nesukuria.
„Turbūt jau reikia nuteikti žmones, kurie yra pasiskiepiję šita vienadoze vakcina, kad reikės jiems irgi netrukus revakcinacijos“, – paaiškino A.Žvirblienė ir pridėjo, kad pakartotinis skiepas turėtų būti atliekamas kito gamintojo („Pfizer“ arba „Moderna“) vakcinomis.
