Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas paklaustas, ar sunkiai koronavirusu susirgę nepasiskiepiję asmenys pajaučia mažesnį priešiškumą vakcinoms, teigė, kad tokios situacijos šypsenos nekelia.
„Dažniausiai ta emocija būna nieko bendra neturinti su džiaugsmu ar pašaipa. Dažniausiai tie žmonės būna labai blogoje situacijoje ir mes juos galime tik užjausti.
Iš medikų nematau jokios piktdžiugos, kai buvęs vakcinacijos priešininkas tampa jos šalininku, nes to žmogaus asmeninė situacija būna tikrai dramatiška“, – „Žinių radijui“ pasakojo gydytojas.
Artėja prie kritinės ribos
Pasak jo, vis didesnę ligoninės lovų dalį tenka skirti COVID-19 pacientų gydymui. Jo teigimu, susirgusiųjų koronavirusu gydymas kitų medicinos paslaugų teikimo nepaveikti gali iki tam tikros ribos.
Tačiau gydymo įstaigoje jau pasiekta raudona linija. „Šiuo metu mes esame pasiekę tą ribą. Dar nereikia riboti planinių paslaugų teikimo, bet jei toliau būtų reikšmingas COVID-19 pacientų augimas, vėl reiktų įvesti ribojančias priemones“, – perspėjo V.Pečeliūnas.
Anot jo, palyginus dabartinę situaciją Vilniaus regione su ta, kuri buvo pavasarį, padėtis nėra tragiška. COVID-19 pacientų gydymui šiuo metu rezervuota 230 lovų, o pavasarį reikėjo net 900. „Vadinasi labai didžiulis krūvis buvo sveikatos sistemai“, – pridūrė gydytojas.
Tačiau paskirtų lovų užimtumas jau peržengė 75-80 proc., todėl neišvengiamai reikės didinti koronaviruso pacientams dedikuotų lovų skaičių.
„Artimiausiu metu nematome ženklesnės įtakos mūsų kitų paslaugų teikimui, bet jei sunkių susirgimų skaičiai augs, tai, deja, neabejotinai strigs sveikatos paslaugų teikimas kitiems pacientams“ – perspėjo V.Pečeliūnas.
Anot jo, absoliuti dauguma Santaros klinikose hospitaluojamų pacientų išlieka nepasiskiepiję asmenys. Jie sudaro maždaug 90 proc. visų dėl sunkios koronaviruso formos į ligoninę paguldytų pacientų.
„Bet į priėmimo skyrių kai kuriomis dienomis atvyksta gana ženklus pasiskiepijusių pacientų skaičius. Tačiau jų būklė paprastai būna gana gera ir jie išleidžiami gydytis į namus“, – pasakojo V.Pečeliūnas.
Medikai laukia trečio skiepo
Pasak gydytojo, tarp Santaros klinikų gydytojų jau jaučiamas trečiosios skiepo nuo COVID-19 „entuziastingas laukimas“. Jis paaiškino, kad ligoninės personalas mato koronaviruso sukeliamas pasekmes, o tai tampa geriausiu akstinu skiepytis.
„Analizavome dabar žmonių, kurie guli reanimacijos skyriuje, duomenis. Iš tų, kurie rugpjūčio mėnesį buvo paguldyti, pusė yra jaunesni nei 61 metai. Tai yra darbingi žmonės. Svarbu, kad tik pavieniai turėjo kažkokias gretutines ligas.
Reiškia net ir santykinai sveikiems, jauniems žmonėms kai kuriais atvejais, deja, nepasiseka ir jie turi patekti į reanimacijos skyrių“ , – apgailestavo gydytojas.
Tos būklės, patiriamos sergant sunkia COVID-19 liga – tikrai nepavydėtinos. Medikai, kurie nematė nemažai tų atvejų, nenori patirti tos būklės, šitų pasekmių“ – pridūrė V.Pečeliūnas ir paaiškino susidaręs įspūdį, kad kolegos nuo ligos apsisaugoti nori, todėl yra pasiruošę skiepytis pakartotinai.
Gyventojų imunizacija – nepakankama
V.Pečeliūnas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal vakcinacijos rodiklius Lietuva atrodo gerai Baltijos šalių ir likusio regiono kontekste, tad yra kuo pasidžiaugti.
Tačiau jis paaiškino, kad orientuotis reikėtų ne į paskiepytų suaugusiųjų dalį, o visos populiacijos vakcinacijos procentą. Tačiau 70 proc. ribos svarbą iškreipė pakitusi epidemiologinė situacija.
„Šitas dydis buvo apskaičiuotas originaliai koronaviruso atmainai. Deja, alfa ir delta atmainos pasižymi didesniu užkrečiamumu ir matematiniuose modeliuose nustatinėjant imunizuotos populiacijos procentą, kuris reikalingas viruso plitimui sustabdyti, tie skaičiai viršija 90 proc.
Vadinasi, reikia 90 proc. populiacijos. Gaunasi, kad visi suaugę turėtų būti vakcinuoti. Ir dar dalis vaikų“, – sakė gydytojas.
Todėl, anot jo, tikėtis, kad 70 proc. paskiepytų suaugusiųjų padės visiškai sustabdyti pandemijos plitimą nėra pagrindo.
„Deja, pandemija, varoma delta atmainos, turėtų toliau plisti“, – konstatavo V.Pečeliūnas.
Pažeidžiamiausi – be skiepo
Jis patikino, kad dar praėjusią žiemą pasiskiepiję medikai antikūnų prieš virusą, nors ir mažiau, bet dar turi. V.Pečeliūnas pabrėžė, kad ir tokiais atvejais apsauga nuo sunkių COVID-19 ligos formų „išlieka labai gera“.
Todėl, anot gydytojo, net ir daugiau nei prieš pusmetį pasiskiepijusius asmenis galime laikyti imunizuotais. Žinoma, pasiskiepiję žmonės gali užsikrėsti, tačiau V.Pečeliūnas pabrėžė, kad labiau pažeidžiami prieš virusą yra nepasiskiepiję asmenys.
„Taip, žmonės po vakcinacijos gali užsikrėsti ir gali platinti virusą. Bet didžiausias pavojus gresia tai nevakcinuotai daliai žmonių, kurių Lietuvoje yra 30 proc. suaugusiųjų. Jie gali lengviau užsikrėsti ir sunkiau susirgti“, – paaiškino Santaros klinikų gydytojas.
