Jau nuo liepos mėnesio matome, kaip COVID-19 atvejų kasdien vis daugėja. NVSC specialistai įžvelgia keletą šio sergamumo augimo priežasčių, vienos iš jų yra susijusios su naujų viruso atmainų atsiradimu, kitos – su žmonių elgesiu.
Statistikos departamento duomenimis, nemaža visuomenės dalis jau yra pasiskiepijusi (per 60 proc.), tad užsikrėtimo atvejų skaičiaus augimas glumina daugelį gyventojų, tačiau ne epidemiologus. Iš šių duomenų matyti, kad imlių asmenų grupė, kurioje virusas gali laisvai plisti, dar yra pakankamai didelė.
Didžiąją dalį užsikrėtusiųjų (apie 96 proc.) sudaro nepasiskiepiję arba nevisiškai paskiepyti asmenys, visgi 4 proc. susirgusiųjų sudaro paskiepyti asmenys (Statistikos departamento duomenys).
Epidemiologų teigimu, tuo nereikėtų stebėtis, nes šiuo metu dominuoja delta viruso atmaina, kuri pasižymi gebėjimu efektyviau patekti į žmogaus ląstelę, labai intensyviai joje pasidauginti ir itin greitai plisti.
„Visgi paskiepytiems asmenims tikimybė užsikrėsti ir platinti virusą yra žymiai mažesnė, o užsikrėtę jie virusą išskiria žymiai trumpesnį laiką. Todėl svarbu, kad visuomenėje paskiepytųjų būtų kuo daugiau.
Tik didindami skiepijimo apimtis galėtume tikėtis situacijos stabilizavimo ir greitesnio sugrįžimo į normalaus gyvenimo vėžes, o šį virusą galėtume laikyti įprastu sezoniniu virusu, nesukeliančiu tiek daug mirčių, lovų ligoninėse užimtumo, paslaugų kitomis ligomis sergantiems pacientams trūkumo problemų, taip pat kitų socialinių ir ekonominių pasekmių“, – svarsto D. Razmuvienė.
Kad ir kokios būtų nustatytos priemonės ar draudimai, patys savaime jie negali būti veiksmingi – viskas priklauso nuo žmonių elgesio. Kaip žinoma, virusas plinta ir dauginasi tik suradęs šeimininką, t. y. žmogų.
Todėl kuo geresnes sąlygas mes sudarome virusui plisti, tuo jis sparčiau ir plinta. O tokias sąlygas mes sudarome, kai būriuojamės, ypač uždarose patalpose, kai nepaisome rekomendacijų dėvėti kaukes, laikytis atstumų susibūrimuose, vykstančiuose viešose atvirose vietose, ir pan.
Rugpjūtį vyko nemažai viešų renginių, koncertų, eitynių ir kitų susibūrimų. Įtakos galėjo turėti ir netikėtai atvėsęs oras, visas suplanuotas asmenines šventes privertęs švęsti patalpose, o ne lauke.
„Natūralu, kad iš įvairių Lietuvos vietų į giminių susibūrimus suvažiavę žmonės, vėliau išsiskirsto, sugrįžta į darbus, ugdymo įstaigas ir taip pasidalina užkratu“, – įžvalgomis dalijasi epidemiologė D. Razmuvienė. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, apie 30 proc. asmenų nurodo, kad užsikrėtė šeimoje, apie 7 proc. – darbe.
Deja, epidemiologams vis dar sudėtinga visais atvejais nustatyti užsikrėtimo aplinkybes, nes pastebima tendencija, kai užsikrėtę asmenys epidemiologinės apklausos metu tokios informacijos neteikia.
NVSC specialistai ragina gyventojus geranoriškai prisidėti prie atliekamų epidemiologinių tyrimų, kurių tikslas užkirsti kelią viruso plitimui visuomenėje.
Epidemiologinis tyrimas nėra susijęs su baudų ar kitų sankcijų taikymu. Kai epidemiologas klausia „ar žinote, kur galėjote užsikrėsti?“ – jo tikslas yra susieti kelis užsikrėtimo atvejus, nustatyti protrūkį ir įspėti kaip galima daugiau sąlytį turėjusių asmenų.
Primename, kad susirgusieji gali ir patys, nelaukdami epidemiologo skambučio, pateikti informaciją apie užsikrėtimo aplinkybes ir sąlytį turėjusius asmenis, užpildydami šią elektroninę anketą https://atvejis.nvsc.lt/.
