Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 922 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Jauniausias praėjusią parą miręs žmogus priklausė 20-29 metų amžiaus grupei, jis nebuvo skiepytas.
Praėjusią parą taip pat mirė keturi 70-79 metų žmonės, kitiems mirusiesiems buvo nuo 40 iki 69 bei nuo 80 iki 99 metų. Visi jie irgi nebuvo paskiepyti.
14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 349,4 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis – iki 6,2 procento.
Šalyje per praėjusią parą atlikti 9258 molekuliniai (PGR) ir 7803 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 306 tūkst. 558 žmonės, iš jų tebeserga 8846.
Nuo COVID-19 ligos iš viso mirė 4655 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 47. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamo 9386 mirtys.
Ligoninėse gydomi 763 COVID-19 pacientai, 82 iš jų – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 763 COVID-19 pacientai, 82 iš jų – reanimacijoje, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Deguonis papildomai tiekiamas 645 žmonėms, 55 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 87 žmonės. Ankstesnę parą tokių buvo 113.
Praėjusią parą nuo koronaviruso pirmąja doze paskiepyta beveik 4,6 tūkst. žmonių
Praėjusią parą nuo koronaviruso paskiepyti 12 tūkst. 252 žmonės: 4576 iš jų gavo pirmąją, 7676 – antrąją skiepo dozę, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 693 tūkst. 402 žmonės, visiškai vakcinuota – 1 mln. 560 tūkst. 457 asmenys.
Šiuo metu mažiausiai viena doze paskiepyta daugiau nei ketvirtadalis 12–15 metų paauglių.
Pasiskiepiję yra maždaug šeši iš dešimties 16-24 bei 25-34 metų žmonės, taip pat patys vyriausi gyventojai, kuriems yra per 80 metų.
Amžiaus grupėse tarp 35-erių ir 79-erių viršytas 70 proc. vakcinacijos lygis, o 65-69 ir 70-74 metų grupėse ši dalis yra didžiausia ir siekia po 78,8 procento.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 60,6 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 69,1 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi apie 4,47 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3,72 mln. dozių.
Kodėl susirgimų ėmė daugėti vasarą?
Epidemiologai pastebi, kad didžiąją dalį užsikrėtusiųjų (apie 96 proc.) sudaro nepasiskiepiję arba nevisiškai paskiepyti asmenys, visgi 4 proc. susirgusiųjų sudaro paskiepyti asmenys (Statistikos departamento duomenys). Epidemiologų teigimu, tuo nereikėtų stebėtis, nes šiuo metu dominuoja delta viruso atmaina, kuri pasižymi gebėjimu efektyviau patekti į žmogaus ląstelę, labai intensyviai joje pasidauginti ir itin greitai plisti.
„Visgi paskiepytiems asmenims tikimybė užsikrėsti ir platinti virusą yra žymiai mažesnė, o užsikrėtę jie virusą išskiria žymiai trumpesnį laiką. Todėl svarbu, kad visuomenėje paskiepytųjų būtų kuo daugiau.
Tik didindami skiepijimo apimtis galėtume tikėtis situacijos stabilizavimo ir greitesnio sugrįžimo į normalaus gyvenimo vėžes, o šį virusą galėtume laikyti įprastu sezoniniu virusu, nesukeliančiu tiek daug mirčių, lovų ligoninėse užimtumo, paslaugų kitomis ligomis sergantiems pacientams trūkumo problemų, taip pat kitų socialinių ir ekonominių pasekmių“, – svarsto D. Razmuvienė.
Kad ir kokios būtų nustatytos priemonės ar draudimai, patys savaime jie negali būti veiksmingi – viskas priklauso nuo žmonių elgesio. Kaip žinoma, virusas plinta ir dauginasi tik suradęs šeimininką, t. y. žmogų.
Todėl kuo geresnes sąlygas mes sudarome virusui plisti, tuo jis sparčiau ir plinta. O tokias sąlygas mes sudarome, kai būriuojamės, ypač uždarose patalpose, kai nepaisome rekomendacijų dėvėti kaukes, laikytis atstumų susibūrimuose, vykstančiuose viešose atvirose vietose, ir pan.
Rugpjūtį vyko nemažai viešų renginių, koncertų, eitynių ir kitų susibūrimų. Įtakos galėjo turėti ir netikėtai atvėsęs oras, visas suplanuotas asmenines šventes privertęs švęsti patalpose, o ne lauke.
„Natūralu, kad iš įvairių Lietuvos vietų į giminių susibūrimus suvažiavę žmonės, vėliau išsiskirsto, sugrįžta į darbus, ugdymo įstaigas ir taip pasidalina užkratu“, – įžvalgomis dalijasi epidemiologė D. Razmuvienė. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, apie 30 proc. asmenų nurodo, kad užsikrėtė šeimoje, apie 7 proc. – darbe.
Nerimas dėl naujos atmainos
Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pareiškė, kad koronaviruso atmaina, žinoma kaip miu variantas, gali kelti susirūpinimą, nors kol kas nėra duomenų, rodančių kad jis išstums dominuojančią delta padermę.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) miu atmainą, pirmąkart aptiktą sausį Kolumbijoje ir mokslininkų vadinamą B.1.621, anksčiau šį mėnesį priskyrė prie „susidomėjimą keliančių atmainų“.
Nors EVA daugiausia dėmesio skiria itin užkrečiamai delta atmainai, ji „tiria ir kitas galinčias plisti atmainas, tokias kaip lambda variantas (aptiktas Peru) ir neseniai aptiktą miu variantą“, – per spaudos konferenciją sakė agentūros vakcinų strategijos vadovas Marco Cavaleri.
„Miu gali kelti didesnį susirūpinimą, nes jis gali demonstruoti išaugusio imuninio atsako vengimo potencialą“, – pridūrė jis.
