Tiesa, vakcinacijos rodiklių danams lietuviai gali tik pavydėti. Danijoje gyvenančios gydytojos Mildos Vaišnorės teigimu, šioje šalyje pasiskiepijo per 82 proc. žmonių galėjusių tą padaryti. Palyginimui, Lietuvoje ketvirtadienio duomenimis skiepą gavę buvo 68,9 proc. 12 m. ir vyresnių gyventojų. Negana to, Danijoje ženkliai sklandesnis senjorų skiepijimas.
Nuo COVID-19 vakcinavosi arti 100 proc. 80 m. ir vyresnių danų, o Lietuvoje ši dalis niekaip nepasiekia nė 60 proc. Danijoje gerokai didesnė dalis ir pasiskiepijusių 60+ amžiaus grupės asmenų. Tačiau apie trečią skiepą Danijoje dar negirdėti.
Pabodo kova su vėjo malūnais?
M.Vaišnorė svarstė, kad veido kaukių Danijoje atsisakyti paskatino ne tik aukšta rizikos grupės gyventojų vakcinacija, bet ir visuomenės nepasitenkinimas.
„Žmonėms labai nusibodo šitie apribojimai. Galbūt jie ir gana smarkiai ėmė juos ignoruoti. Viešajame transporte labai mažai kas bedevėjo veido kaukes, buvo didelis „ignoras“.
Galbūt premjerė išėjo į miestą, į Kopenhagą ir pamatė, kiek žmonių jas nešiojo ir pagalvojo, ar verta kovoti su vėjo malūnais“, – „Žinių radijui“ pasakojo Danijoje dirbanti gydytoja.
Anot jos, šioje šalyje jokie sprendimai dėl trečios skiepo dozės dar nebuvo priimti, tačiau neatmetė galimybės, kad stiprinančioji dozė bus pradėta naudoti ir šioje šalyje.
Žinoma, kad ir kokie aukšti skiepijimo rodikliai Danijoje, ne visi gyventojai vakcinas vertina palankiai. M.Vaišnorė tvirtino pastebėjusi ir pasipriešinimo vakcinacijos kampanijai apraiškų.
Gydytoja sakė, kad Danijoje nepageidaujamą šalutinį vakcinų poveikį patyrė žmonės gali gauti kompensaciją. „Yra pacientų draudimas. Giminėms arba patiems žmonėms reikia kreiptis ir pereiti biurokratinę procedūrą... Būna žmonės gauna išmoką“, – pasakojo M.Vaišnorė.
Ji teigė smalsiai stebinti, ar „Danijos eksperimentas“ pasiseks.
„Mano du vaikai eina į mokyklą, kaukių nereikia, jie visiškai netestuojami. Dabar vaikai labai daug sloguoja, pasitaiko, kad pusės klasės nėra mokykloje. Bet serga ir tiek, jų niekas netikrina. Kartais pagalvoju, kad ten ir koronavirusas tose nosytėse ir čiauduliuose, bet niekas nežino“, – pastebėjo gydytoja.
M.Vaišnorė tikino, kad ligoninių apkrova nėra didelė. Dėl COVID-19 ligos gydymo įstaigose guli kiek daugiau nei šimtas 6 milijonus gyventojų turinčios šalies žmonių.
Profesorius: kaukės reikalingos
Tuo metu virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas nemano, kad pasiskiepiję gali nebesilaikyti atsargumo priemonių. Jie ir toliau turėtų dėvėti veido kaukes.
„Delta variantu užsikrėtęs žmogus net paskiepytas būdamas, ar persirgęs, gali išskirti virusus lygiai taip pat kaip neskiepytas žmogus. Tik daug kartų trumpesnį laiką.
Iš čia peršasi išvada, kad paskiepytas žmogus tam tikrose rizikingose situacijose turėtų taip pat dėvėti medicininę kaukę. Bet galbūt norint paskatinti žmones skiepytis, kažkas politikams pakišo mintį, jog paskiepytas gali nedėvėti medicininės kaukės. Čia ne medicininis, o politinis sprendimas“, – sakė S.Čaplinskas.
Lietuva revakcinuojasi
Tuo metu Lietuvoje kaukes prekybos centruose galės nusiimti tik imunitetitą įgiję ir tai įrodę gyventojai. O nusilpusius imunitetus siūloma sustiprinti trečia vakcinos doze.
Šį kartą skiepijama tik gamintojų „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis. Tokią praktiką jau pradėjo taikyti ir Liuksemburgas, Vengrija, Prancūzija, Slovėnija ir Izraelis.
Revakcinaciją antradienį pradėjo Kauno klinikų, o trečiadienį Santaros klinikų darbuotojai.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė paaiškino, kad „Pfizer“ ir „Moderna“ skiepai revakcinacijai buvo pasirinktos, remiantis specialistų patarimais, tyrimų rezultatais. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kitų gamintojų skiepai nepateisino lūkesčių. Jie tiesiog labiau tinkami pirminei imunizacijai.
„Kalbant apie kitas vakcinas („AstraZeneca“ ir „Janssen“ – aut. pastaba), yra manoma, kad dėl savo konstukcijos, sudėties, jos nebus naudojamos revakcinacijai, kitaip tariant, skiepijimui sustiprinančiąja doze“, – paaiškino SAM kanclerė.
Jos teigimu, analogiškai elgiasi ir kitos valstybės.
J.Grebenkovienė akcentavo, kad pasitaikantys pasiskiepijusių užsikrėtimo atvejai nereiškia, kad vakcinos neveikia, ar visiškai neatlieka savo funkcijos. Turimi duomenys ir patirtis rodo, kad skiepai sumažina sunkios ligos riziką.
„Ir vakcinuotoje populiacijoje turime gyventojų, kurie suserga, pasitaiko ir sunkesnių formų. Bet lyginant su vakcinuotų gyventojų dalimi, tai yra gerokai retesni atvejai. Ir procentaliai daug mažiau gyventojų serga sunkesnėmis formomis ar patenka į ligoninę, lyginant su nevakcinuotais“, – dėstė SAM kanclerė.
Anot jos, šiuo metu vakcinuotis gali visi gyventojai, nuo kurių pasiskiepijimo antra doze praėjo bent pusė metų. Šių metų pradžioje pirmiausia pasiskiepijo medikai ir vyresnio amžiaus žmonės, tad ir revakcinuotis jiems prireiks pirmiems.
Tiesa, ji pažymėjo, kad didelį antikūnių kiekį tebeturintys asmenys, pasitarę su medikais, skiepijimąsi stiprinančiąja doze gali atidėti vėlesniam laikotarpiui.
Dėl ketvirtos dozės nežinia
S.Čaplinskas, paklaustas, kada skiepytis trečia doze skiepytis reikėtų darbingo amžiaus sveikiems žmonėms, paaiškino, kad rekomendacija visiems yra bendra ir vienoda.
„Šiai dienai atsakymas yra aiškus. Po 6 mėnesių rekomenduojama visiems turėti tą sustiprinančiąją, „busterinę“ dozę“, – sakė profesorius ir pridūrė, kad kol kas neaišku, kada reikėtų skiepytis ketvirtą kartą.
Tačiau jis patikino, kad intervalai tarp skiepų turėtų ilgėti, nes imuninė atmintis kaupiasi. Todėl, tikėtina, kad naujos sustiprinančios dozės reikės vis rečiau.
Pasak S.Čaplinsko, oficialios rekomendacijos dėl trečio skiepo pasaulinės organizacijos neteikia dėl etinių sumetimų. Turtingųjų šalių elgesys atrodo savanaudiškai besivystančiųjų atžvilgiu.
„Daugumos pasaulio šalių gyventojai dar pirmos vakcinos dozės nėra gavę. Nepatenkintos valstybės gali sakyti, kad turtingi galite sau leisti trečią dozę, o vargšai serga ir miršta“, – paaiškino profesorius.
