„Tai yra itin didelio efektyvumo vakcina. Sakyčiau, kad tai labai nuostabūs rezultatai“, – Vyriausybės spaudos konferencijos metu trečiadienį sakė tyrimo rezultatus pristatęs Statistikos departamento duomenų analitikas dr. Jonas Bačelis.
Jis akcentaco, kad vakcinos efektyvumas didesnis jauniems bei neseniai pasiskiepijusiems asmenims (efektyvumas viršija 90 proc.).
Dėl hospitaliacijos vakcinos efektyvumas siekia 83-92 proc. Nepasiskiepijusių asmenų rizika būti paguldytiems į ligoninę dėl COVID-19 yra dešimt kartų didesnė nei pasiskiepijusių.
„Pfizer“ skiepų efektyvumas taip pat mažėja su laiku, paaiškino J.Bačelis. „Vakcinų efektyvumas yra apie 90 proc. Tas reiškia, kad vakcinuoti žmonės turi 10 kartų mažesnę riziką atsidurti ligoninės COVID-19 skyriuje“, – sakė specialistas.
Efektyvumas nuo mirties – 95 proc.
Tuo metu vertinant mirties nuo COVID-19 ligos riziką, vakcinų efektyvumas siekia 95 proc. Tai reiškia, kad pasiskiepiję žmonės turi 20 kartų mažesnę riziką mirti nuo koronavirusinės infekcijos.
J.Bačelis pabrėžė, kad iš šios kohortos nebuvo pašalinti imunosupresuoti žmonės. Todėl realus skiepų efektyvumas stiprios sveikatos asmenims turėtų būti netgi didesnis.
„Imunosupresuoti žmonės yra šioje kohortoje ir jie tuos rezultatus „tempia į apačią“. Kitaip sakant, tas apskaičiuotas 95 proc. efektyvumas yra netgi didesnis.
Paprastam žmogui, kuris vaikšto gatvėje, neturėjo nei inkstų transplantacijos prieš mėnesį, neserga vėžine būkle, tas efektyvumas yra dar didesnis“, – paaiškino statistikos analitikas.
A.Žvirblienė: tyrimas aiškiai atsako į klausimą, kad vakcinos tikrai veikia
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad šis tyrimas – be galo svarbus, nes anksčiau tokių duomenų Lietuva neturėjo, todėl mokslininkai buvo priversti remtis užsienio valstybių patirtimi.
„Tai yra mokslinis tyrimas, o ne tik sausi statistiniai rezultatai. Privalumas, kad tai yra Lietuvos populiacija ir mes visi nuo kitų šalių gyventojų šiek tiek skiriamės – yra ir etninė sudėtis, ir tam tikri genetiniai skirtumai, kurie nulemia mūsų imuninį atsaką, taip pat – pandemijos, epidemiologinė situacija, kuri kiekvienoje šalyje skiriasi“, – aiškino A.Žvirblienė.
Profesorė pabrėžė, kad Lietuvoje atliktas tyrimas pagaliau padės atremti spekuliacijas, jog vakcinos nuo COVID-19 neveiksmingos.
Tyrimo metu buvo analizuojami daugiau nei 440 tūkst. asmenų, kurie atsitiktinai parinkti taip, kad sudarytų 221 tūkst. suderintų porų, duomenys. Pasak A.Žvirblienės, dėl to, kad tyrimo imtis buvo labai didelė, ji leidžia gauti statistiškai patikimus duomenis.
„Kalbant apie hospitalizacijų ir mirčių atvejų skaičių, čia jokių klausimų nekyla – tai yra labai tikslus palyginimas. Tai aiškiai atsako į klausimą, ar vakcinos veikia. Taip, būtent konkrečiai ši vakcina veikia ir labai veiksmingai, nes ta apsauga yra nepaprastai aukšto lygio – nuo hospitalizacijos iki mirties“, – patikino imunologė.
Nepasiskiepijusieji serga itin sunkiai
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė pateikė duomenis, kad rugpjūčio mėnesį beveik visi reanimacijoje gydyti pacientai buvo nepasiskiepiję.
„Pasižiūrėjus į rugpjūčio mėnesį gydytus pacientus, matome, kad amžiaus vidurkis buvo 61 metai. Tokių, kurie buvo jaunesni nei 50 metų, buvo net 33 procentai, vyresnių kaip 70 metų buvo 15 procentų. Bet svarbiausia žinutė, kad 85 procentai buvo nevakcinuoti, o dar 11 procentų buvo vakcinuoti iš dalies. Paskiepytas buvo tik vienas pacientas“, – komentavo L.Jančorienė.
„Matome, kad, kai vertiname gretutinius susirgimus, tai sunkūs gretutiniai susirgimai buvo nustatyti 33 procentams, 37 procentai gretutinių susirgimų neturėjo, ir bent vieną gretutinį susirgimą turėjo 63 procentai – daugiau nei pusė reanimacijoje gydytų ligonių“, – aiškino Santaros klinikų atstovė.
Pasak jos, 30 procentų pacientų rugpjūtį reanimacijoje mirė. Iš visų, į ligoninę atvykusių dėl COVID-19, 102 žmonės buvo neskiepyti, 8 buvo paskiepyti viena vakcinos doze, 21 buvo pilnai paskiepyti.
„Jei pažiūrėtumėme į šios savaitės duomenis, skaičiai tikrai yra padidėję – paskutines tris ar keturias dienas apsilankiusiųjų skaičiai išaugo dvigubai“, – sakė L.Jančorienė.
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė tvirtino, kad nepasiskiepiję pacientai serga itin sunkiai.
„Vis tik matome tą veiksmingumą, ir šiandien galiu tik atkreipti dėmesį, kad turime daugiau nei 800 užimtų stacionarinių lovų – tai reiškia, kad nemažai žmonių serga pakankamai sudėtingai. Daugiau nei 80 pacientų yra sunkios būklės reanimacijose. Matome, kad vakcina veikia“, – kalbėjo viceministrė.
Pasak jos, galimybes skiepytis ministerija plės ir toliau.
„Jei imame kaip pavyzdį Švediją ar kitas šalis, tai jie turi vyresnio amžiaus grupę didžiąja dalimi paskiepyta daugiau nei 80 procentų arba net 100 procentų, tai šiandien SAM turi pilotinį projektą, su kuriuo Trakų rajono gyventojus pasiekia medicinos darbuotojos kartu su paštininku, kitaip tariant – turime vakcinos galimybę į namus. Taip pat startuosime su šeimos gydytojais, kai jie galės pasikviesti pas save vakcinuotis gyventojus“, – aiškino viceministrė.
A.Bilotienė-Motiejūnienė atkreipė dėmesį, kad kiti pacientai negali laukti planinių paslaugų dar kelis mėnesius. „Šiandien dėl mūsų, galima sakyti, ne visuomet įvertintos rizikos, mes turime dėti visas pastangas, nukreipiant visus žmogiškuosius išteklius, kai galime ir yra prieinama vakcina“, – sakė A.Bilotienė-Motiejūnienė.
Apie tyrimo metodiką
Tyrimo metu buvo suformuotos dvi gyventojų grupės: vienoje – pilnai pasiskiepiję dviem „Pfizer“ dozėmis, kitoje – visiškai neskiepyti. Šios dvi grupės suderintos pagal septynis veiksnius. Remiamasi buvo taip vadinama „sudetina porų kohorta“.
„Jeigu mes turime vieną asmenį, kuris gimė tam tikrais metais, užsiima tam tikra profesija, yra tam tikros lyties, mes jam suradome dvynį, ne biologine, o metaforine prasme. Žmogus, kuris gimė tais pačiais metais, dirbą tą patį darbą, yra iš miesto/kaimo, vedęs/nevedęs ir t.t.“, – metodiką aiškino J.Bačelis.
Tyrimui pasirinkta būtent „Pfizer“ vakcina, nes ja Lietuvoje paskiepyta daugiausia žmonių. Didesnė imtis, anot specialisto, leidžia tikėtis patikimesnių rezultatų.
Tyrimas bus tęsiamas ir toliau, planuojama analizuoti ne tik vakcinų efektyvumą, bet ir šalutinius poveikius.