Pastebėjo naują COVID-19 ligos bruožą: šiurpi užkrato ypatybė jau matoma ir Lietuvoje (179)

Penktadienį pranešta apie 20-29 m. amžiaus grupei priklausiusią COVID-19 auką. Jaunas vyras buvo iš Akmenės rajono savivaldybės, rodo Statistikos departamento duomenys. Savaitgalį infekcija nusinešė 30-39 m. Kėdainių rajono savivaldybės gyventojo gyvybę. Medikai baiminasi, kad jaunų viruso aukų tik daugės, to ženklai jau matyti užsienyje.

Pasak R<br>Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pasak R<br>Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>Mariaus Morkevičiaus, ELTA nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>Mariaus Morkevičiaus, ELTA nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Sep 15, 2021, 6:55 AM, atnaujinta Sep 15, 2021, 6:55 AM

Kembridžo universitetinės ligoninės gydytojas, daktaras Rokas Tamošauskas pastebėjo, kad COVID-19 iš tikrųjų pavojingesnė vyresniems žmonėms, tačiau akcentavo, kad tam tikrais atvejais infekcija gali kibti į atlapus ir jaunesniems asmenims, kurių dažnas jaučiasi saugus.

„Tikimybė yra, kad tie jauni žmonės turėjo gretutinių susirgimų, kurie mažino jų imuninį atsaką, neleido organizmui tinkamai sukovoti su virusu.

Kita vertus, turiu pasakyti, kad ligoninėje, kurioje dirbu, šiuo metu reanimacijos skyriuje nuo COVID-19 gydome 12 ligonių. Tarp jų yra ne taip mažai 30-40-ies amžiaus žmonių, kurie neturi ypatingų gretutinių susirgimų“, – „Žinių radijui“ sakė medikas.

Jis teigė pastebėjęs, kad su pandemijos eiga susiję pokyčiai paprastai pirmiau apsireiškia Jungtinėje Karalystėje. Todėl realu, kad koronavirusas stipriau griebs ir jaunus lietuvius.

„Nenoriu būti blogas pranašas, bet pastebėjau, kad Anglijoje naujos tendencijos pasireiškia pirmiau nei Lietuvoje. Britus pirmiau užklumpa nauja viruso banga, padaugėja susirgimų, o paskui tai ateina ir iki Lietuvos.

Nemanau, kad jauni žmonės gali būti tikri, kad jie nesirgs sunkiai ir, neduok dieve, nesusidurs su grėsme mirti“, – perspėjo R.Tamošauskas.

Iki šiol koronavirusas Lietuvoje nusinešė devynias 20-29 m. asmenų gyvybes, o tarp 30-39 m. amžiaus lietuvių nuo šios ligos mirė 27 žmonės.

Kur vaistai nuo koronaviruso?

Daugelis pastebi, kad vakcinos nuo COVID-19 atsirado pirmiau nei itin efektyvūs specifiniai vaistai. Gydytojas atkreipė dėmesį, kad ir prieš gripo virusą iki šiol nėra „garantuoto vaisto“.

Tiesa, R.Tamošauskas priminė, kad medikams jau iš anksčiau pažįstami vaistai buvo pritaikyti COVID-19 ligos gydymui. Antai dar praėjusių metų birželį įrodyta, kad deksametazonas trečdaliu sumažina reanimacijos skyriuje gydomų ligonių mirštamumą.

„Pigus kaip voveruškos gerą sezoną ir laisvai prieinamas“, – apie vaistą atsiliepė R.Tamošauskas.

Pasak jo, daug dėmesio skiriama vaistų bandymams, kurie padėtų sumažinti taip vadinamą uždegiminių mediatorių audrą organizme. JAV taip pat populiarus monokloninių antikūnų gydymas.

„Tam tikrų proveržių yra, tačiau, turbūt, dar ilgai nebus vieno, garantuoto vaisto nuo koronaviruso, nes tai bjaurus virusas: mutuoja, prisitaiko, yra klastingas“, – pasakojo gydytojas.

R.Tamošauskas pabrėžė, kad nors Europoje įsivyravusi delta atmaina pamušė pasitikėjimą vakcinomis nuo COVID-19, tačiau pasiskiepijęs asmuo ir toliau turi daug kartų mažesnę tikimybę susirgti sunkia ligos forma.

Anot jo, daugelis gyventojų neišvengs revakcinacijos. Tuo labiau, kad Izraelio patirtis parodė, kad trečia vakcinos dozė labai patikimai atstato apsaugą nuo viruso.

Danams galimybių pasas – nereikalingas?

Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje buvo atsisakyta skiepų pasų naudojimo, tačiau gydytojas pabrėžė, kad lyginti skirtingas visuomenes „labai nedėkingas dalykas“. Anot jo, taisyklių veikimas priklauso nuo gyventojų, kuriems jos taikomos.

„Danai jau daug metų lyderiauja pagal laimės indeksą. Manau, tai labai daug pasako apie Danijos visuomenę. Kaip ji pasitiki savo Vyriausybe, valstybės struktūromis, socialinės apsaugos sistema. Jie atitinkamai reaguoja ir į Vyriausybės paskelbtas COVID-19 pandemijos valdymo priemones“, – paaiškino R.Tamošauskas.

O britai, pasak jo, poreikio įsivedinėti galimybių paso atitiktimenį nemato, nes jų vyresnioji visuomenės dalis daug geriau paskiepyta nei, pavyzdžiui, Lietuvos. Jungtinėje Karalystėje vakcinos esą visuomenei labiau priimtinos, tad ir skiepų pasai ne tokie reikalingi, svarstė R.Tamošauskas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.