„Diskutuojant su sveikatos priežiūros įstaigomis (išryškėjo – aut. pastaba) orientaciniai rodikliai. Apie 1 tūkst. užimtų lovų nepaveikia planinių paslaugų ir apie 90-100 užimtų RITS (reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus) neįtakoja planinių paslaugų.
Kitu atveju jau reikia didinti (COVID-19 aut. pastaba) lovų skaičių kitų paslaugų sąskaita“, – trečiadienį Seimo sveikatos reikalų komitete kalbėjo epidemiologė.
Išsiskiria 2 regionai
Anot jos, sparčiausiai hospitalizacijų daugėja Klaipėdos ir Šiaulių regionuose. Be to, specialistė teigė pastebėjusi, kad anksčiau ligoninių lovų užimtumo didėjimas pasimatydavo tik praėjus, kuriam laikui nuo ligos atvejų augimo. Tačiau panašu, kad delta atmaina į sunkios ligos patalą paguldo greičiau.
„Dabar, išplitus delta atmainai, didėjant sergamumui didėja ir hospitalizacijų skaičius“, – aiškino L.Ašoklienė.
Epidemiologė atkreipė dėmesį, kad pastarosiomis dienomis šalyje ypač išaugo mirčių nuo koronaviruso skaičius. Tiesa, dauguma viruso aukų – vyresnio amžiaus žmonės.
Per praėjusią savaitę nuo COVID-19 ligos viso mirė 97 asmenys, pilnai paskiepyti buvo tik 17 jų.
„Tačiau absoliuti dauguma jų turėjo kažkokių papildomų lydimųjų ligų, onkologinių ar hematologinių problemų“, – pabrėžė L.Ašoklienė.
Ji taip pat konstatavo, kad mirtingumo nuo koronaviruso rodiklis Lietuvoje – 3 kartus didesnis už Europos vidurkį.
Daugėja protrūkių
Pandeminė situacija šalies savivaldybėse yra netolygi. Bendrai Lietuva yra raudonojoje COVID-19 zonoje, tačiau jau 16 šalies savivaldybių pasiekė juodąją zoną. Sergamumo rodikliai jose siekia nuo 550 iki 1400 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Daugiausia protrūkių, anot L.Ašoklienės, yra nedideli, vadinamieji šeiminiai protrūkia, kai užsikrečiama nuo kartu gyvenančių asmenų, viruso židinys neišplinta plačiau.
Tačiau su įvairių įstaigų veikla siejami 274 viruso protrūkiai. Nuo praėjusios savaitės daugiau protrūkių imta fiksuoti ugdymo įstaigose – per 7 dienas nustatyti net 32 viruso židiniai. 27 protrūkiai nustatyti gamybos sektoriuje, 24 – prekybos ir paslaugų įmonėse.
Vakcinos – kiekvieno šeimos gydytojo kabinete
L.Ašoklienė pasakojo, kad ieškoma naujų būdų kaip priartinti vakciną prie vyresnio amžiaus gyventojų. Antradienį pradėtas bandomasis projektas, kurio metu senjorams sudaroma galimybė pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos. Trakų rajone kartu su juos lankančiu mobiliuoju laiškanešiu važinėja ir į senjorų klausimus atsakanti, jiems panorėjus, paskiepijanti slaugytoja.
Kaip teigė epidemiologė, šiuo metu yra testuojamos ir naujos vakcinų logistinės skirstymo grandinės. „Planuojame, kad kitą savaitę Vilniuje jau visi šeimos gydytojai turės vakcinas nuo COVID-19 ir galės pasiūlyti jas savo pacientams“, – sakė L.Ašoklienė.
Ji priminė, kad į vakcinacijos procesą vis aktyviau įsitraukia ir vaistinės. Jose nuo COVID-19 jau paskiepyta pie pustrečio tūkstančio gyventojų.
Epidemiologė pažymėjo, kad rugjūtį įvairios vakcinaciją skatinančios priemonės davė vaisių – padaugėjo pasiskiepyti norinčių asmenų. Tačiau pastarosiomis savaitėmis matomas atoslūgis. Norimčių pasiskiepyti gyventojų ženkliai sumažėjo.
Viso šiuo metu pilnai arba dalinai imunizuoti yra beveik 63 proc. asmenų. Iš jų daugiau kaip 55 proc. yra pilnai pasiskiepiję. Mažiausios skiepijimo apimtys stebimas jauniausių gyventojų – 12-15 m. ir 16-24 m., bei vyriausių – virš 80 m., amžiaus grupėse.