Nepaisant to, kad virusas vis plačiau plinta mokyklose, o praėjusią savaitę ir atėmė gyvybę jaunai mokytojai, jau kalbama apie taisyklių švelninimą.
Praėjusią parą nustatyti 745 nauji COVID-19 atvejai, mirė 15 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
11 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
Pasveikusiais laikomi 171 asmenys.
129 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą mažiausiai viena doze paskiepyta 220 žmonių.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 982 žmonės, 100 iš jų – reanimacijoje. Žmonių ligoninėse, palyginti su ankstesne para, padaugėjo kiek daugiau nei trimis dešimtimis.
Ligoninės ir mirtys
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 70 žmonių. Ankstesnę parą tokių buvo kiek daugiau – 113.
66 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Deguonis papildomai tiekiamas 821 žmogui.
Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą mirė po keturis vyresnius nei 60-ies, 70-ies ir 80-ies metų žmones, taip pat du vyresni nei 90-ies ir vienas vyresnis nei 50-ies metų žmogus.
Pilnai paskiepyti buvo keturi iš jų. Šiems žmonėms buvo nuo 70-ies iki 99-erių metų.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4810 žmonių, iš jų pilnai paskiepyta – 80. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9604 mirtys.
Vakcinacija
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 721 tūkst. 489 žmonės, visiškai vakcinuoti – 1 mln. 596 tūkst. 523 asmenys.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 61,6 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 70,2 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi per 4,6 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3,13 mln. dozių.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 490,4 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 6 proc. ir, palyginti su ankstesne para, yra kiek padidėjusi.
Šalyje praėjusią parą atlikta 4680 molekulinių (PGR) ir 5033 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 316 tūkst. 695 žmonės, iš jų tebeserga 12 tūkst. 265.
Kas laukia mokymosi proceso
Nors rugsėjis dar tik įpusėjo, praėjusią savaitę pranešta, kad ugdymo įstaigose registruota jau daugiau nei 130 aktyvių COVID-19 ligos protrūkių. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad visiško kontaktinio ugdymo šiais mokslo metais greičiausiai nebus. Pasak jo, mokymo procesą stabdo ir izoliavimosi tvarka, kurią reikėtų kuo greičiau keisti.
E.Milešinas svarstė, kad visos švietimo bendruomenės tikslas buvo kontaktinis ugdymas, tačiau epidemiologinė situacija kasdien verčia vis labiau sunerimti.
„Išsikeltas tikslas dėl kontaktinio ugdymo yra labai geras, bet visi matome, kaip pandeminė situacija kinta ir blogėja su kiekviena diena. Tai vien tik kontaktinis ugdymas, manau, šiais mokslo metais mokyklų nelydės“, – kalbėjo E.Milešinas.
Jis teigė nesuprantantis, kodėl savanoriškai besitestuojančiųjų skaičiai yra tokie maži, tačiau pažymėjo, kad mokyklų nereikėtų paversti ir ambulatorijomis. Savanoriškai šiuo metu testuojasi maždaug 37 proc. šalies moksleivių.
LŠMPS pirmininkas sakė esąs įsitikinęs, kad, jeigu mokinių testavimas vėl būtų privalomas, tai sukeltų didelę pasipiktinimo ir pasipriešinimo bangą.
Pasak jo, nuolatinio kontaktinio ugdymo šiuo metu tieisog nėra, nes į saviizoliaciją siunčiama vis daugiau klasių.
„Išsiuntus visą klasę į saviizoliaciją, įsijungia tas pats režimas, kuris ir buvo pavasarį, kai visa klasė buvo mokoma nuotoliniu būdu. Testavimasis yra gerai, bet liga niekur nedings. Reikėtų spręsti saviizoliacijos laiko ir termino klausimą. Jei vienas mokinys suserga ir visa klasė dviems savaitėms siunčiama į nuotolį, tai kontaktinis mokymas praranda prasmę“, – aiškino profsąjungos pirmininkas.
Jis pridūrė, kad medicinos ekspertai galėtų peržiūrėti ir koreguoti izoliacijos tvarką, kad ugdymo procesas vyktų sklandžiau.
Džiaugėsi Lietuvos pasiekimais
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys feisbuke savaitgalį pasidalijo džiuginančiomis naujienomis – Lietuvai pavyko pasiekti ES vidurkį skiepijant gyventojus.
Visgi jis įspėjo, kad pažeidžiamiausios grupės, ypač senjorai, vis dar nepakankamai aktyviai skiepijasi, ir kreipėsi į senjorus bei jų artimuosius.
„Ačiū kiekvienam ir visiems 1 720 418, kurie priėmėte sprendimą pasiskiepyti! Pagaliau pasivijome ES vidurkį.
Kviečiame ryžtingiau apsispręsti ir pažeidžiamiausių viruso atžvilgiu grupių žmones. Mieli senjorai, neužmirškite savo vakcinos. Mieli senjorų artimieji, ... nieko toliau nerašysiu, juk viskas aišku, Jūs gi neabejingi ir suprantantys“, – rašė ministras.
