„Tikėtina, kad šitas sezonas, ši žiema, ko gero, bus paskutinė sunki žiema. Šiaip ar taip, bet kitą sezoną vieni skaudžiau, kiti ne taip skaudžiai, bet mes jau būsime įgiję imunitetą, mūsų organizmas bus pasiruošęs ateityje kovoti su virusais“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė S.Čaplinskas.
Jis paaiškino, kad šiuo metu tebėra didelė terpė palanki infekcijos plitimui. Dar netrūksta virusui imlių žmonių. Tačiau vis daugiau gyventojų vienu ar kitu būdu įgis imunitetą – virusui likusi erdvė trauksis.
S.Čaplinskas prognozavo, kad susirgimų bangavimas tęsis, bet teigė manantis, kad ateinanti žiema gali būti paskutinis rimtas išbandymas.
Virusas prisitaikė
Profesoriaus teigimu, jau seniai aišku, kad šį šaltajį sezoną koronavirusas plis labiau nei praėjusį rudenį-žiemą.
„Delta atmaina tai lemia. Virusas įgijo tokią savybę, „išmoko“ greičiau plisti nuo žmogaus žmogui. Užtat dabar turime visiškai kitą pandemiją.
Iš vienos pusės tai nepasiskiepijusių pandemija, nors aš tai pakeisčiau kitaip – neturinčių imuniteto pandemija. Ir delta viruso pandemija. Infekcija plinta daug sparčiau nei Uhano atmaina. Dėl to šita prognozė, deja, panašu, kad pildosi“, – konstatavo S.Čaplinskas.
Rekomenduoja vengti kontaktų
Profesoriaus teigimu, jei kontaktų išvengti galima, tai ir turėtų būti stengiamasi padaryti. Todėl net pasiskiepiję žmonės, jei tik gali, verčiau tegul dirba iš namų.
Jis pastebėjo, kad Švedijoje nebūtinų kontaktų vengiama jau nuo pandemijos pradžios. Tiesa, S.Čaplinskas sakė suprantantis nuogastavimus dėl darbo našumo.
„Tik distancinis darbas nebus toks efektyvus kaip mišrus. Ko gero, logiška, būtų galvoti apie mišrią darbo formą ten, kur kažkokią veiklą galima atlikti distanciniu būdu.
Na, ir prisiminti, kas jau buvo išmokta: srautų reguliavimą, tinkamą vėdinimą ir kitus biosaugos dalykus“, – patarė profesorius.
Trečias skiepas – neabejotina nauda
Aplausos rodo, kad tik 4 iš 10 lietuvių revakcinuotųsi, jei galėtų. Pasak virusologo, skeptiškas lietuvių požiūris trečio skiepo atžvilgiu rodo, kad dažnas, ko gero, nesuprato nuo pat pradžių, jog papildoma vakcinos dozė bus reikalinga.
„Galbūt žmonės ne taip suprato šito skiepo mechanizmą, kiek ilgai jis suteikia apsaugą. Belieka žmonėms kantriai aiškinti, kodėl būtina sustiprinti savo imuninį atsaką.
Dar daugiau. Akivaizdžiai matosi, kad daliai žmonių antikūnai nesusiformuoja arba jų sumažėja dar nepraėjus pusei metų po paskutinio skiepo“, – pažymėjo S.Čaplinskas.
Anot jo, duomenų dėl trečiosios vakcinos dozės efektyvumo netrūksta, galintys pasiskiepyti pakartotinai tai turėtų padaryti „nedelsiant“.
Profesoriaus teigimu, tarptautinės organizacijos oficialių rekomendacijų dėl papildomo skiepo pateikti nesiryžta, nes pasauliniu mastu skiepas tebėra „deficitinė prekė“. Daugelyje šalių pasiskiepyti pirma doze galimybės dar neturėjo milijonai to norinčių žmonių.
Kam skiepo reikia anksčiau?
S.Čaplinsko įsitikinimu, Lietuvoje šiuo metu nustatytas mažiausiai pusmečio terminas tarp antro ir trečio skiepo tam tikrais atvejais galėtų būti paankstintas.
„Būtų gerai, kad būtų suteikta galimybė pasiskiepyti žmonėms, kurie padarė antikūnų tyrimą ir mato, kad jie išblėso, nelaukiant to pusės metų termino“, – tikino profesorius.
Jis akcentavo, kad pirmiausia turėtų būti stengiamasi apsaugoti pažeidžiamiausius žmones – turinčius imunitetą slopinančias gretutines ligas, vyresnio amžiaus žmones.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga astma, tai jam pusantro karto didesnė tikimybė patekti į ligoninę, susirgus koronavirusu.
Jeigu yra diabetas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis – 3 kartus didesnė tikimybė atsidurti ligoninėje. O jeigu yra inkstų ligos, tai tikimybė net 4 kartus didesnė“, – aiškino S.Čaplinskas.
Ne laikas atsipalaiduoti
Prekybos centruose, priimančiuose žmones tik su galimybių pasais vis daugėje drąsiau be veido kaukių besijaučiančių žmonių. Tačiau S.Čaplinskas perspėjo, kad dar ne laikas atsipalaiduoti.
„Jau seniai aišku, ypač kai kalba eina apie delta atmainą, kad net ir imunitetą turintis žmogus gavęs didelę viruso dozę, gali būti taip, kad virusas dauginsis jo kvėpaimo takuose taip, kad jis išskirs virusą į aplinką.
Pirmas penkias dienas jis gali užkrėsti žmones taip pat efektyviai kaip ir neturintis imuniteto. Tai, žinoma, vyks daug trumpiau. Iš čia ir logika, kad tose situacijose, kur didelė rizika (uždara patalpa, daug žmonių, galbūt prasta ventiliacija), net ir praėjus COVID-19 pandemijai būtų logiška naudoti apsaugos priemones“, – patarė profesorius.
