Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1806 nauji koronavirusų atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 19 žmonių, pasveikusiais pripažinti 1182 asmenys, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas.
16 mirusiųjų buvo neskiepyti ar nepilnai paskiepyti, pilnai paskiepyti buvo trys.
Per parą 2577 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyta 7,1 tūkst. žmonių.
Ligoninėse šiuo metu gydomas 1201 COVID-19 pacientas – 30 daugiau nei parą prieš, 129 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 13,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,2 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldytas 161 žmogus – 24 daugiau nei ankstesnę parą.
86 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 999 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Praėjusią parą mirė po penkis 50-59 ir 80-89 metų žmones, keturi 70-79 metų asmenys, po du – 60-69 ir 90-99 metų žmones bei vienas 40-49 metų asmuo.
Pilnai paskiepyta buvo po vieną mirusįjį 50-59, 80-89 ir 90-99 metų amžiaus grupėse, kiti buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 4993 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 111. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9882 mirtys.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1 mln. 744 tūkst. 818 žmonių, pilnai vakcinuoti – 1 mln. 611 tūkst. 973
Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 1555 žmonės, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta per 26,1 tūkst. žmonių.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 62,4 proc. gyventojų. Tarp suaugusiųjų pasiskiepiję yra 72,9 proc. gyventojų, o tarp visų žmonių nuo 12 metų, galinčių vakcinuotis – 70,6 proc.
Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12-15 metų vaikų – 28,5 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 64,9 proc.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota kiek daugiau nei 3,2 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra daugiau kaip 1,8 mln. dozių.
Epidemiologinė situacija
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pasiekė 673,4 ir per parą paaugo beveik dviem dešimtimis punktų. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis pakilo iki 7,6 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo beveik 331,7 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga beveik 16,3 – 600 daugiau nei ankstesnę parą.
Po užfiksuoto COVID-19 protrūkio Kėdainių ligoninėje – pacientų pareiškimai: gydytojų nematome treti metai
Premjerės perspėjimas
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, jei dėl augančių naujų COVID-19 ligos atvejų sveikatos sistema nebegalėtų funkcionuoti, tektų gyventojams „kelioms savaitėms nurimti“. Vis tik ministrė pirmininkė viliasi, kad tokių griežtų sprendimų pavyks išvengti.
„Padėtis ligoninės kelia rūpestį. Ir, man atrodo, kad tie žmonės, kurie nusiteikę rizikuoti, lengvai persirgti, kaip jie patys įsivaizduoja, ir neretai tose ligoninės lovose atsiranda, turi labai gerai pagalvoti, kuo rizikuoja“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
„Ligoninėse daugiausiai žmonių, kurie yra neskiepyti, daug žmonių, kurie serga sunkiai, ir tai yra didelė problema“, – pridūrė ji.
Premjerės teigimu, didelį susirūpinimą kelia ir vyresniojo amžiaus asmenų mirtingumas.
„Ir toliau esame nusiteikę padaryti tai, kas objektyviai įmanoma, kad ir toliau kuo didesnė vyresnio amžiaus žmonių grupė pasiskiepytų. Bet vis dėlto reikia, žinoma, labiausiai stebėti situaciją ligoninėse“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Plinta nepastebimas
Lietuvoje pagreitį įgavus koronaviruso delta atmainos plitimui, vis daugiau žmonių epidemiologinių tyrimų metu specialistams nurodo nežinantys, kur galėjo užsikrėsti.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai einančios direktoriaus pareigas, Giedrės Aleksienės, tokias tendencijas lemia delta atmainos savybės – apie 60 proc. didesnis užkrečiamumas, kai virusui perduoti užtenka ir mažesnio jo kiekio, ir trumpesnio laiko.
„Analizuodami pastarųjų savaičių duomenis, matome, kad apie pusę žmonių, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 liga, negali pasakyti, kur užsikrėtė, kitaip tariant, – įvardinti konkretaus infekcijos šaltinio.
Tai septyniais kartais daugiau nei ta dalis, kurią atvejų struktūroje sudaro atvejai, kai užsikrėtimo aplinkybės yra susijusios su ugdymo įstaigomis. Kitaip tariant, nors pastaruoju metu daug kalbama apie koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) atvejus ugdymo įstaigose, duomenys rodo, kad ugdymo įstaigose padėtis tikrai nėra dramatiška, o tiesiog atspindi infekcijos plitimą visuomenėje, kuris šiuo metu yra pakilimo stadijoje“, – pabrėžia G. Aleksienė.
Skiepo nauda vaikams nusveria rizikas
Nors tarp berniukų ir jaunuolių fiksuojami dažnesni miokardito atvejai pasiskiepijus nuo koronaviruso, skiepo nauda vis viena yra ženkliai didesnė nei ši rizika, sako medikai.
„Ta rizika yra labai nedidelė, bet vėl gi – aš asmeniškai mačiau tris miokarditus, kurie praėjo be jokio gydymo: tiesiog atlikus tyrimus, konstatavus, be abejo, pranešus Valstybinei vaistų kontrolei apie šitą įvykį, bet jiems nereikėjo jokio gydymo“, – nuotolinėje diskusijoje trečiadienį sakė Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.
Tuo tarpu po COVID-19 kai kuriems vaikams pasireiškiantis multisisteminis uždegiminis sindromas, pasak jo, yra gerokai pavojingesnis.
„Mes ir po šiai dienai turime keletą ligoninių su multisisteminiu uždegiminiu sindromu, kuriam ne tik kad išnaudota bazinė terapija, kuri yra labai brangi ir agresyvi, bet ir pakaitinė biologinė terapija jau keletu preparatų ir dar kol kas nepasiektas efektas“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai rodo, jog miokardito rizika po pirmojo skiepo pasitaiko 2,4 jaunuolių iš milijono, o po antrojo – 20,4 atvejų iš milijono.
Susiję straipsniai
Vakcinų dovana
Tęsdama paramą trečiosioms šalims kovoje su COVID-19 pandemija, Vyriausybė priėmė nutarimą skirti Armėnijai 50 000 kompanijos „Moderna“ gaminamos vakcinos „Spikevax“ dozių.
Atsižvelgiant į Armėnijos pagalbos prašymą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavesta iki 2021 m. spalio 4 d. iš turimų arba pagal išankstinę pirkimo sutartį, sudarytą 2020 m. lapkričio 25 d. tarp Europos Komisijos ir farmacijos kompanijos „Moderna“, numatomų įsigyti COVID-19 vakcinos dozių skirti 50 000 „Spikevax“ vakcinos dozių humanitarinei pagalbai Armėnijai teikti. Humanitarinės pagalbos siuntų perdavimą atsakingiems asmenims organizuos Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Užsienio reikalų ministerija.