Abi vakcinos sumažina infekcijos perdavimo tikimybę, nors jos buvo veiksmingesnės prieš alfa variantą, palyginti su delta variantu. Kontakto metu tikimybė užsikrėsti delta atmaino koronavirusu buvo 65 proc. mažesnė, jei infekcijos nešiotojas buvo pasiskiepijęs dviem „Pfizer“ vakcinos dozėmis.
Tuo metu viruso perdavimo tikimybė buvo 36 proc. mažesnė, jei sergantysis buvo pasiskiepijęs dviem „AstraZeneca“ vakcinos dozėmis.
Užkrėtimo rizika buvo daug didesnė, jei susirgusysis buvo gavęs tik vieną šių vakcinų dozę.
Praėjusią savaitę paskelbtas tyrimas dar nebuvo recenzuotas, tačiau su juo nesusiję mokslininkai teigė, kad išvados yra patikimos.
Britų mokslininkai Oksfordo universitete ištyrė beveik 150 tūkst. užfiksuotų rizikingų kontaktų duomenis. Į analizę buvo įtraukti žmonės, visiškai arba iš dalies paskiepiję „Pfizer-BioNTech“ arba „AstraZeneca“ vakcinomis, taip pat žmonės, kurie nebuvo skiepyti. Tuomet mokslininkai ištyrė, kaip vakcinos paveikė viruso plitimą, jei pasiskiepijęs žmogus užsikrėtė alfa arba delta atmainos koronavirusu.
Tikėtina, greičiau pašalina virusą iš organizmo
„Tai aukščiausios kokybės tyrimas, kuris iki šiol buvo atliktas vakcinuotų žmonių, užsikrėtusių delta atmaina, užkrečiamumo klausimu“, – sakė prie tyrimo nedirbęs Pensilvanijos universiteto infekcinių ligų gydytojas daktaras Aaronas Richtermanas.
Susan Butler-Wu, Pietų Kalifornijos universiteto klinikinė mikrobiologė, tyrimą pavadino „gerai atliktu“, ypač todėl, kad jame anallizuojamas realus infekcijos perdavimas.
Naudodami ciklo slenksčio vertes, mokslininkai anksčiau nustatė, kad skiepyti ir neskiepyti žmonės užsikrėtimo atveju į aplinką išskiria panašų viruso dalelių kiekį. Nepaisant to, kaip parodė šis tyrimas, pilnai skiepyti žmonės ženkliai rečiau užkrėtė kitus asmenis, nei nepasiskiepiję.
„Infekcijos perdavimas yra daug sudėtingesnis“, – sakė S.Butler-Wu, o tai reiškia, kad slenkstinė vertė yra tik momentinis vaizdas ir neatspindi visos ligos eigos.
Tikėtina, kad pasiskiepiję žmonės greičiau pašalina užkrečiamą virusą iš organizmo. Ankstesniame Singapūre atliktame tyrime nustatyta, kad susirgimo pradžioje išskiriamas viruso kiekis buvo panašus, tačiau septintą dieną po užsikrėtimo delta atmainos variantu, pasiskiepijusių žmonių viruso lygis buvo ženkliai mažesnis, nei nepasiskiepijusių. Būtent tai gali paaiškinti, kodėl koronavirusu susirgę pasiskiepiję žmonės rečiau užkrečia kitus, nei nevakcinuoti asmenys.
Atsiranda naujų įrodymų, kad nors ciklo slenkstinės vertės gali būti vienodos, neatsižvelgiant į skiepijimo būklę, skiepytų žmonių organizme gali būti mažiau užkrečiamo viruso, o tai gali sumažinti perdavimą.
A.Richtermanas pabrėžė, kad vakcinos net dviem būdais gali užkirsti kelią viruso plitimui. Pirmu atveju, kai nuo užsikrėtimo apsaugo pasiskiepijusį asmenį. Negana to, net ir tuomet, kai vakcinuotas žmogus suserga, mažesnė tikimybė, kad jis virusu užkrės kitą asmenį.
Apsauga slopsta
Tyrimas taip pat parodė, kad laikui bėgant apsauga nuo viruso perdavimo silpnėjo. Po trijų mėnesių nuo vakcinacijos, pasiskiepiję „AstraZeneca“ ir užsikrėtę žmonės, turėjo panašią glaimybę užkrėsti ir kitą žmogų. „Pfizer“ vakcinų sukuriama apsauga nuo viruso perdavimo per tą patį laikotarpį sumažėjo, tačiau užkrėtimo tikimybė išliko mažesnė, nei tuomet, kai žmogus buvo nepasiskiepijęs.
A.Richtermanas sakė, kad kadangi po vakcinacijos antikūnų kiekis laikui bėgant linkęs mažėti, todėl mažėja ir bendras viruso plitimo užkardymo efektyvumas
„Mes žinome, kad po skiepijimo kraujyje cirkuliuojančių antikūnų kiekis laikui bėgant mažėja, nors imuninė atmintis išlieka ir vis dar gali užkirsti kelią infekcijoms, ypač susirgimui sunkia forma“, – sakė jis.
S.Butler-Wu pabrėžė, kad kol užsikrėtimo rizika išlieka aukšta, kaukės ir testavimas išlieka svarbūs.
„Turime derinti vakcinas su kitomis priemonėmis, kad sumažintume užsikrėtimo virusu grėsmę“, – sakė S.Butler-Wu.
Parengta pagal NBC news
