Išankstiniai Statistikos departamento duomenys rodo, kad praėjusią savaitę (spalio 11-17 d.) COVID-19 aukų skaičius ženkliai išaugo. Per 7 dienas infekcija nusinešė 186 gyvybes. Negana to, antradienio rytą, atnaujinus savaitgalio statistiką, šis skaičius turėtų dar labiau išaugti.
Palyginimui, ankstesnę savaitę (spalio 4-11 d.) COVID-19 liga Lietuvoje nusinešė 164 gyvybes.
Praėjusį trečiadienį COVID-19 liga pasiglemžė 39 Lietuvos gyventojų gyvybes. Paskutinį kartą toks viruso aukų mastas buvo fiksuotas sausio 20 d.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius profesorius Juozas Augutis lrytas.lt tvirtino, kad ketvirtosios viruso bangos eiga kol kas atitinka prieš kelias savaites pateiktas prognozes.
Pasak jo, sergamumo pikas turėtų būti pasiektas spalio ir lapkričio mėnesių sandūroje. Tiesa profesorius teigė nemanąs, kad naujų COVID-19 atvejų augimas gali būti sustabdytas be papildomų priemonių. „Reikėtų jau tam tikų korekcijų imtis, nes pats savaime virusas niekur neprapuls“, – perspėjo J.Augutis.
Tuo metu Saulius Čaplinskas akcentuoja, kad tolesnė pandemijos eiga priklausys nuo to, kaip efektyviai bus taikomas testavimas, ar žmonės laikysis nemedicininių saugos priemonių bei skiepijimosi apimčių.
Viruso pikas jau čia pat?
Paklaustas, kas leidžia tikėtis, kad sergamumas koronavirusu nustos augti, J.Augutis teigė, kad sergamumo eigą prognozuoti leidžia ankstesnių viruso bangų modeliai, griežtesnių veiksmų dėl sunkios epidemiologinės situacijos galiausiai imasi ir valdžia.
Be to, prastėjanti epidemiologinė situacija turėtų gyventojus paskatinti būti atsargesnius, atidžiau laikytis asmeninės apsaugos priemonių.
„90 proc. įvairiose pasaulio šalyse kilusių mano analizuotų COVID-19 bangų turi gana aiškiai išreikštą eigą. Jos pasiekia piką, tuomet stebimas nusileidimas. Kilimo trukmė paprastai atitinka dviejų, dviejų su puse mėnesio laikotarpį.
Antras dalykas yra tas, kad kuomet stipriai daugėja susirgimų, veiksmų imasi tiek Vyriausybės, tiek atskiri piliečiai. Jie pradeda mažinti kontaktus, susirgimų mažėjimas galiausiai prasideda. Per beveik dvejus metus nebuvo dar tokio atvejo, kad susirgimų skaičius nepradėtų kristi“, – aiškino J.Augutis.
Visgi jis pabrėžė, kad itin svarbi bus gyventojų elgsena, o prognozės pateikia tik orientacinius scenarijus, dėl jų išsipildymo garantijos nėra.
„Tai tik vienas iš galimų scenarijų. Nėra pasaulyje nei modelių, nei tokių orakulų, kurie galėtų visiškai tiksliai pasakyti, kas laukia ateityje. Į esamus modelius bandome sudėti turimą patirtį.
Bet nei aš, nei kažkas kitas negali labai drąsiai tvirtinti, kad už poros savaičių pasieksime pandemijos piką ir susirgimų ims mažėti“, – teigė J.Augutis.
Trys svarbiausios priemonės
Savo ruožtu virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad tolesnė pandemijos eiga priklausys ir nuo to, ar pavyks laiku nustatyti naujus užsikrėtimo atvejus.
„Virusas plinta nuo infekuoto žmogaus neinfekuotam žmogui. Reiškia, diagnostika – medicininė priemonė numeris vienas. Reikia kuo greičiau nustatyti užsikrėtusį asmenį, kuris pats to gali nežinoti ir platinti virusą“, – akcentavo S.Čaplinskas.
Todėl, pasak jo, būtinos didelės testavimo apimtys. Profesorius pastebėjo, kad Lietuvoje testuojama daug, bet teigiamų testų procentas išlieka aukštas, net apie 12 proc. Tai esą rodo, išliekantį spartų viruso plitimą. S.Čaplinskas pastebėjo, kad neigiamos įtakos pandemijos valdymui turi ir ilgos nemokamų diagnostinių testų laukimo eilės.
Profesorius pridūrė, kad viruso plitimo keliai mums jau žinomi. Infekcija slinda per orą ir paviršius. Todėl privalu nepamiršti taisyklingo asmeninių apsaugos priemonių laikymosi.
„Biosaugos priemonės turi būti taisyklingai taikomos. Reikia, kad žmonės suprastų, kodėl jos reikalingos. Kad žinotų, jog to reikia jo paties, šeimos ir artimųjų labui, o net todėl, kad kažkas to reikalauja.
Turbūt visi matome tas spragas, kad žmonės ne visuomet taisyklingai dėvi medicines kaukes, grūdasi, nesilaiko saugaus atstumo“, – sakė S.Čaplinskas.
Kaip trečią svarbią kovos prieš pandemiją priemonę jis įvardijo skiepus. Tačiau priminė, kad nuo viruso apsisaugoti padės tik priemonių komplekso taikymas. Galimo užsikrėtimo saugotis turi ir pasiskiepiję asmenys.
Būtinybė prisitaikyti
S.Čaplinskas pabrėžė, kad ne griežtesni ribojimai, ar karantinas turi padėti įveikti viruso bangą, o žmonių prisitaikymas, jų gebėjimas išmokti gyventi „naujoje realybėje“.
„Tie savęs ribojimai tuomet atsiras savaime. Suprasime, kad nereikia eiti į uždaras patalpas, kur gali būti daug žmonių be kaukių. Be reikalo nekontaktuosime su žmonėmis, su kuriais kartu negyvename. Arba pasistengsime, kad tas kontaktas būtų kuo trumpesnis, laikysimės atstumo.
Jeigu yra didelė šventė, pavyzdžiui, vestuvės ar didelis jubiliejus, žmonės galbūt suprastų, kad reikia visiems išsitestuoti. O jeigu kažkas jaučia peršalimo simptomus, pats išsitestuotų ir niekur neitų, neleistų vaikų į mokyklą.
Tuomet ir galėsime kalbėti ne apie karantinus, užsidarymus, o apie savo elgsenos ribojimus naujoje realybėje, išmoksime gyventi su virusu“, – dėstė profesorius.
Praėjusią parą nustatyti 1468 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai buvo 11 žmonių.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5456 žmonės.
