„Jų amžius – nuo kūdikių iki paauglių. Jeigu konkrečiai kalbant, kokia situacija šiandien, tai nuo 11 mėnesių iki 16 metų amžiaus“, – trečiadienį sakė Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė.
Jos teigimu, reanimacijoje gydomas vaikas yra jaunesnio amžiaus, daugiau informacijos atskleisti negalima dėl duomenų apsaugos.
Absoliučiai visi gydomi vaikai yra nepasiskiepiję. Tiesa, tik 2 ir tegalėjo tą padaryti, kiti skiepams dar per jauni.
„Didžioji dalis jų yra užsikrėtę nuo savo sergančių tėvų. Yra tokių šeimų, kur mama ir tėtis yra pasiskiepiję, o vaikai irgi serga. Bet dažniausiai tokiais atvejais mažesniuosius užkrečia ugdymo įstaigas lankantys kiti broliai ar sesės.
Tačiau dominuoja neskiepytų šeimų, sergantys vaikai“ , – konstatavo gydytoja.
Pasak jos, dažniausiai sergama šeimomis. Pirmiausia užsikrečia suaugusieji, o tuomet ir visa likusi šeima.
Gydytoja išskyrė ir dar vieną dėl to kylančią problemą. „Labai liūdna, kad tie suaugusieji dažnai serga ganėtinai sunkiai. Tuomet atsiranda kitos problemos. Kas turėtų prižiūrėti tuos vaikus, jei tėtis ir mama labai blogai jaučiasi“, – pastebėjo I.Ivaškevičienė.
Ragina skiepytis
Ji teigė, kad vaikų COVID-19 skyriuje situacija įtempta, bet jei jį reikėtų plėsti, tokių rezervų dar turima, padėtis „nėra kritinė“.
Gydytoja ragino vaikus nuo 12 metų apsaugoti nuo ligos juos paskiepijant. „Vienintelė efektyvi specifinė priemonė būtų skiepai. Labai ragintume naudotis ta privilegija“, – sakė I.Ivaškevičienė.
Tuo metu jaunesnius vaikus gali apsaugoti tik nemedicininės asmens apsaugos priemonės: kaukių dėvėjimas, rankų higiena, patalpų vėdinimas.
„Kažkokių specifinių, stebuklingų priemonių nėra. Kad kažkas pagers vitaminų ar žuvų taukų ir tada nesirgs – taip nebus. Šiai infekcijai imlūs yra absoliučiai visi“, – paaiškino gydytoja.
Santaros klinikų atstovu teigimu, nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 ligos ligoninėje gydomas beveik visada būdavo bent vienas kitas vaikas. Jų skaičius paprastai svyruoja, priklausomai nuo bendros epidemiologinės situacijos šalyje.
Padėtis Vilniaus regione
Spalio 20 d. duomenimis, Vilniaus regione viso gydoma 548 COVID-19 pacientai. 53 iš jų paguldyti reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.
Užimta 86 proc. aktyvaus gydymo ir 78 proc. reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus (RITS) lovų.
Santaros klinikos aktyviam gydymui skirta 111 lovų, užimtos – 102. Iš 36 RITS lovų, užimta – 31.
Pagrindinėje atraminėje Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje šiandien yra užpildyta 91 proc. aktyviam gydymui skirtų vietų, todėl šiandien atidaroma dar 30 COVID-19 skirtų vietų. Dėl šios priežasties uždaromas Kraujagyslių chirurgijos skyrius, skubūs šio profilio pacientai bus siunčiami į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Iš viso Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje jau įrengta 180 aktyviam gydymui skirtų vietų bei 6 reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietos, iš kurių šiandien užimtos 5.
Nuolat pildosi kitų atraminių ligoninių COVID-19 padaliniai – Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje iš 30 aktyvaus gydymo vietų užpildytos 23, iš 12 reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų – 9, Alytaus S. Kudirkos ligoninėje iš 70 aktyvaus gydymo vietų užpildytos 59, iš 7 reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų – 5, Ukmergės ligoninėje iš 50 aktyvaus gydymo vietų užpildytos 48, Elektrėnų ligoninėje iš 40 aktyvaus gydymo vietų užpildytos 33, iš 4 reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietų – 1 ir Molėtų ligoninėje iš 20 aktyvaus gydymo vietų užpildytos 18, M. Marcinkevičiaus ligoninės slaugos COVID-19 skyriuje užimtos visos 36 vietos, o Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje psichiatrijos specializuotame COVID-19 skyriuje – iš 16 vietų užimtos 12, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos padalinyje – iš 3 užimtos 2 vietos.
Šios savaitės penktadienį planuojama atidaryti naują COVID-19 ligos padalinį Trakų ligoninėje.
