Pervargę medikai rėžė: kiti ligoniai apleisti, o dėl skiepų baimės kalti politikai

Kai kurie žmonės taip paniškai bijo skiepų nuo COVID-19, kad jiems paskambinusiems medikams patys pasiūlo šimtą eurų, kad tik paliktų ramybėje ir daugiau neragintų skiepytis.

 Greitosios pagalbos medikai dabar dirba beveik be atokvėpio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Greitosios pagalbos medikai dabar dirba beveik be atokvėpio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Greitosios pagalbos medikai dabar dirba beveik be atokvėpio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Greitosios pagalbos medikai dabar dirba beveik be atokvėpio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Atsakomybę dėl to, kad nemažai žmonių nepasitiki skiepais, turėtų prisiimti politikai“, – rėžė J.Keburienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Atsakomybę dėl to, kad nemažai žmonių nepasitiki skiepais, turėtų prisiimti politikai“, – rėžė J.Keburienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Medikė M.Gurskienė ką tik grįžo iš garbaus amžiaus pacientės, kuri tvirtino netikinti, kad yra kovidas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Medikė M.Gurskienė ką tik grįžo iš garbaus amžiaus pacientės, kuri tvirtino netikinti, kad yra kovidas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 25, 2021, 2:14 PM, atnaujinta Oct 25, 2021, 6:17 PM

Visi kalbinti greitosios pagalbos darbuotojai patvirtino, kad dauguma sunkių ligonių – neskiepyti. Kaip pacientai paaiškina tokį pasirinkimą?

Čia skaitykite pirmąją „Lietuvos ryto“ tyrimo dalį: „Medikai dirba lyg kare: girdi melą, priekaištus ir tramdo ašaras, jei nespėja pas dūstančius“.

Čia skaitykite antrąją „Lietuvos ryto“ tyrimo dalį: „Lenktynės su mirtimi: vyras kankinosi namuose, širdininkė užsidarė nuo pasaulio“.

„Yra žmonių, kurie bijo skiepytis, bijo trombų, nes turi bėdų dėl kraujagyslių. Bet yra ir keistuolių, kuriems mirus telieka mintyse pareikšti užuojautą ir dirbti toliau“, – atsiduso M.Steponavičius.

Jam pritarė ir kita greitosios pagalbos darbuotoja Meilutė Gurskienė: „Gaila žmonių – ypač senukų. Jie karščiuoja, vos paeina arba jau leisgyviai, bet vis tiek sako, kad kovido nėra. Kartu ir pyktis ima, bet aš negaliu nieko sakyti, nes gali pasipilti skundai. Kiti pasitiki Dievo valia, bet susirgę vis tiek kviečia mus.“

50 metų medikė tą dieną vyko pas garbaus amžiaus pacientę, kuriai buvo pakilusi temperatūra.

Ligonė ir ją prižiūrėjusi kaimynė buvo be kaukių. M.Gurskienė tuo nusistebėjo. Kaimynė paaiškino, kad yra pasiskiepijusi, o senolė tvirtino netikinti, kad yra kovidas.

Vis dėlto nemažai tokių, kurie susirgę atsitokėja, nori gyventi, jų žvilgsnius kausto panika.

Ukmergiškei J.Keburienei teko teikti pagalbą sužalotam dvidešimtmečiui, kuris dievagojosi, kad nesiskiepys. Neseniai tas pats jaunuolis susirgo COVID-19 ir maldavo jį gelbėti.

Atsakomybė – ir politikams

„Kai tik pradėjome skiepyti, buvo susidariusi eilė. Važiavome ir į namus. Dabar skambiname 75 metų ir vyresniems žmonėms, kurie vis dar nepasiskiepiję.

Labai sunkiai pavyksta įkalbinti. Kai kurie sako: „Duosiu šimtą eurų, tik daugiau neskambinkite.“ Vieni įsibaiminę, kiti tiesiog nenori, bet mes nenuleidžiame rankų“, – kalbėjo Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė.

Kalbėdama apie tvyrančią skiepų baimę kita medikė J.Keburienė nesirinko žodžių: „Atsakomybę dėl to, kad žmonės nepasitiki skiepais, turėtų prisiimti ir politikai. Jie per ilgą laiką įskiepijo ir nepasitikėjimą medikais.

Valdžios atstovai vis keičia nuomones, vieną dieną sako, kad trečias skiepas nereikalingas, kitą – kad jau reikalingas. Tai skiepus reikia maišyti, tai nereikia.

Todėl padaugėjo abejojančiųjų skiepų nauda ir mes šalyje turime labai sudėtingą situaciją.“

Agresyvi delta atmaina plinta sparčiau

Visą darbo savaitę susirgimų COVID-19 ir mirčių nuo šios ligos atvejų buvo apie 3 tūkst. kasdien: spalio 20 d. – 3058 susirgimai ir 19 mirčių, spalio 21 d. – 2939 susirgimai ir 20 mirčių. Dauguma mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti ne pagal visą schemą.

Spalio 22 dienos duomenimis, ligoninėse buvo gydom 1735 COVID-19 sergantys pacientai, 148 – reanimacijoje, 91 pacientui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Gydytoja epidemiologė D.Razmuvienė teigė, kad ši savaitė šiemet karščiausia, bet sergamumas dar gali augti.

„Kol kas kylame į kalną. Plinta delta atmaina, skiepijimo apimtis palyginti nedidelė, tad pikas gali būti pasiektas lapkričio mėnesį. Bus keturios laisvos dienos. Praėjusiais metais po lapkričio 1-osios praėjus savaitei sergamumas vėl pakilo. Praėjusių metų gruodį susirgimų skaičiai taip pat buvo rekordiniai, bet tada plito kitos atmainos“, – teigė D.Razmuvienė.

Agresyvi delta atmaina į Lietuvą buvo įvežta šių metų birželio mėnesį, o plačiai sklisti pradėjo liepos pradžioje ir greitai išstūmė britiškąją alfa atmainą.

Delta atmainos virusas greičiau įsiskverbia į žmogaus ląstelę, ją suardo ir joje sparčiai prisidaugina. Tikimybė, kad toks žmogus greičiau užkrės šalia esančius, didesnė nei anksčiau. Nereikia nė 15 minučių ir dviejų metrų atstumo.

Padaugėjo mirčių nuo negydytos pneumonijos

Mirtis – kasdienė teismo medicinos ekspertų darbo palydovė, bet pandemijos metu jiems tenka atlikti skrodimus ir mikroskopinius tyrimus kur kas sudėtingesnėmis sąlygomis, labiau saugotis, prieš skrodimus atlikti COVID-19 testą.

Ši savaitė jiems buvo įtempta, nes padaugėjo mirčių nuo COVID-19 ir jo sukeltų komplikacijų.

Dauguma mirusiųjų – 60–80 metų, nepaskiepyti. Nemažai jų turėjo ir gretutinių patologijų – aterosklerotinių kraujagyslių ar širdies raumens pakitimų.

Ekspertams buvo atvežta ir 40, 50 metų mirusiųjų, bet tokie atvejai – reti. Buvo ir tokių, kurie paskiepyti, bet turėjo ryškių gretutinių patologijų.

„Padaugėjo tokių, kurie mirė namuose nuo negydomos pneumonijos. Artimieji sako, kad iki tol žmogus esą buvo sveikas, o staiga mirė. Bet atlikę autopsiją pamatome, kad pneumonija buvo užleista, ligoniai nesigydė“, – teigė vilnietis teismo medicinos ekspertas S.Chmieliauskas.

Jis paaiškino, kad koronaviruso infekcija labiausiai pažeidžia plaučius. Virusas sukelia mikrotrombus kraujagyslėse, tam tikri plaučių plotai tampa neoringi, vystosi antrinė infekcija. Tiriant dar ir mikroskopiškai matoma, kad plaučiai dėmėti.

Vilniečiai ekspertai 2020 metų kovą atliko ir pirmosios mirusiosios nuo COVID-19 tyrimą. Tada jiems trūko apsaugos priemonių, nebuvo aprūpinti reikiamais reagentais, nebuvo pasiūlyta rekomendacijų, kaip tokiais atvejais veikti. Jie nežinojo, kaip virusas veikia, kas vyksta žmogaus organizme.

„Dabar apsaugos priemonių netrūksta, bet vis tiek turime būti atsargūs. Būna, kad teigiamas testo rezultatas nustatomas tiems, kurie mirė dėl kitos priežasties – žuvo avarijoje, per nelaimingą atsitikimą ar buvo nužudyti“, – paaiškino ekspertas.

Pyktį išlieja ant ligoninių slaugytojų

Rita, kovidinio skyriaus slaugytoja:

„Esame pervargę, darbuotojų trūksta, be atvangos dirbame po 12 valandų. Neskiepyti pacientai užima didžiąją dalį lovų, būdami sunkios būklės piktai ant mūsų šaukia, kad tik jų neskiepytume.

Mes tik norime suleisti vaistų, o jie pyksta.

Tie, kuriems reikia deguonies kaukių, jas nuplėšia, mėto. Be deguonies plaučiai gali greitai sudegti.

Jie reikalauja geriausių paslaugų, kad prie lovų budėtų po slaugytoją, bet mes negalime nuolat budėti prie kiekvieno.

Paguldo ligonių ir su psichikos problemomis. Mums tenka juos raminti, gaudyti.

Negalime išeiti iš kovidinio skyriaus, o vienas toks pacientas veržėsi išeiti, kažkaip atsidarė koduotas duris, pabėgo. Vijomės, pagavome, šiaip ne taip prifiksavome prie lovos.

Kitomis ligomis sergantys pacientai dabar nuskriausti. Vidaus ligų, kiti skyriai uždaromi, ligoniai pervežami į kitus miestus arba išrašomi į namus. Kai kurie pacientai išrašomi neišgydyti, net verkia. Gaila tokių ligonių, nes jie negauna reikiamų medicinos paslaugų.“

Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.