S. Čaplinskas atsipalaiduoti nepataria ir pasiskiepijusiems: turi patarimą Vėlinėms ir paaiškinimą, kodėl „užlūžo“ Latvija

Nesilaikant būtiniausių saugumo priemonių su koronavirusu greičiausiai teks susidurti visiems, net ir paskiepytiems žmonėms, aiškina profesorius Saulius Čaplinskas. Tačiau, jo teigimu, šiuo metu itin svarbu kalbėtis su tais, kurie dėl skiepų dar neapsisprendė, nes tai galimai padėtų išvengti ir kaimyninės Latvijos scenarijaus.

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai teigė, kad, jei viruso plitimas ir toliau bus toks spartus, iki pavasario COVID-19 persirgs visi iki šiol nepasiskiepijusieji. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai teigė, kad, jei viruso plitimas ir toliau bus toks spartus, iki pavasario COVID-19 persirgs visi iki šiol nepasiskiepijusieji. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Latvijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Koronavirusas Latvijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai teigė, kad, jei viruso plitimas ir toliau bus toks spartus, iki pavasario COVID-19 persirgs visi iki šiol nepasiskiepijusieji. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai teigė, kad, jei viruso plitimas ir toliau bus toks spartus, iki pavasario COVID-19 persirgs visi iki šiol nepasiskiepijusieji. <br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai teigė, kad, jei viruso plitimas ir toliau bus toks spartus, iki pavasario COVID-19 persirgs visi iki šiol nepasiskiepijusieji. <br>V.Skaraičio nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai teigė, kad, jei viruso plitimas ir toliau bus toks spartus, iki pavasario COVID-19 persirgs visi iki šiol nepasiskiepijusieji. <br>V.Skaraičio nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai teigė, kad, jei viruso plitimas ir toliau bus toks spartus, iki pavasario COVID-19 persirgs visi iki šiol nepasiskiepijusieji. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai teigė, kad, jei viruso plitimas ir toliau bus toks spartus, iki pavasario COVID-19 persirgs visi iki šiol nepasiskiepijusieji. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai teigė, kad, jei viruso plitimas ir toliau bus toks spartus, iki pavasario COVID-19 persirgs visi iki šiol nepasiskiepijusieji. <br>V.Skaraičio nuotr.
 Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai teigė, kad, jei viruso plitimas ir toliau bus toks spartus, iki pavasario COVID-19 persirgs visi iki šiol nepasiskiepijusieji. <br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Oct 25, 2021, 10:43 AM

Apie šiandieninę koronaviruso situaciją „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ penktadienį kalbėjo epidemiologas, profesorius Saulius Čaplinskas.

Ragina nepamiršti komunikacijos

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai teigė, kad, jei viruso plitimas ir toliau bus toks spartus, iki pavasario COVID-19 persirgs visi iki šiol nepasiskiepijusieji. Savo ruožtu S.Čaplinskas pridūrė, kad ši prognozė galioja ir jau pasiskiepijusiems gyventojams.

„Lygiai taip pat ir pasiskiepiję, ir persirgę žmonės – tikėtina, kad dauguma iš mūsų galime susidurti su šiuo virusu. Gyvenimas atsivėrė – jei bendrausime uždarose patalpose ir nesinaudosime barjerinės apsaugos priemonėmis, tikėtina, kad susidursime su virusu.

O toliau jau bus loterija – jeigu viruso kiekis bus nedidelis ir mūsų imuniteto pakaks, nepajusime jokių simptomų, bet galbūt dalis tam tikrą laiką galės platinti virusą kitiems. O tai vienodai pavojinga ir pasiskiepijusiam, ir ne“, – aiškino S.Čaplinskas.

Pasak jo, tiek šiuo metu, tiek greičiausiai visada itin daug dėmesio reikės skirti „svyruojantiems“ žmonėms – tiems, kurie vis dar abejoja, ar skiepytis.

„Čia yra labai svarbu, kad jie gautų atsakymus į tuos klausimus, kurie jiems rūpi, ir jie juos gautų iš tų žmonių, kuriais pasitiki. Juk puikai suprantame, kad klausome tų, kuriais tikime, ir čia turėtų būti nuoseklus darbas“, – pažymėjo specialistas.

Profesoriaus teigimu, pandemijos akivaizdoje vis dar labai svarbi yra ir komunikacija su visuomene.

„Komunikuoti turi tie žmonės, kurie sugeba tai daryti, turi tam žinių ir gebėjimų ir turi tam tikrą auditorijos pasitikėjimą. Imkime bet kurią šalį – visur buvo kažkoks vedantysis specialistas, kuris ėmėsi tos atsakomybės, komunikacijos“, – svarstė S.Čaplinskas.

Visiško karantino būti nebegali

Vis tik, pasak jo, apie sveikatos sistemos griūtį kalbėti dar nereikėtų. Specialistas palygino ir situaciją Latvijoje, kuri, jo teigimu, yra suprantama, nes sveikatos sistema kaimyninėje valstybėje susiduria su kiek rimtesniais iššūkiais.

„Kodėl pas kaimynus latvius taip „užlūžo sistema“? Nes Latvijos sveikatos sistemos pajėgumai yra menkesni nei Lietuvoje, tiek kalbant apie resursus, pirminę sveikatos priežiūrą, tiek apie ligoninių lovas, ir panašiai. Tam, kad tai neįvyktų, labai svarbu, kad kuo daugiau iš mūsų stengtumėmes apsaugoti save ir savo artimuosius“, – teigė S.Čaplinskas.

Jis pažymėjo, kad atsakingai reikėtų žiūrėti ir į artėjančias Vėlines. Profesorius siūlo vengti didesnių susitikimų su giminėmis, o jeigu to padaryti neįmanoma ir leidžia finansinės galimybės, visiems derėtų apsirūpinti greitaisiais COVID-19 testais.

S.Čaplinskas aiškino, kad, net jei epidemiologinė situacija stipriai pablogėtų, visiško „uždarymo“ būti jau nebegalėtų.

„Reikėtų labai segmentuotai taikyti tam tikras prevencijos priemones. Viena iš pagrindinių mūsų bėdų, kad nuo pat pradžių atsakas į kovidą buvo pastatytas ant kontrolės, draudimų, policinių priemonių.

Jos tam tikrą laiką galėjo duoti ir davė efektą, bet dabar jau reikia visai kitų dalykų – kontrakto su piliečiais ir visuomene. Nulinio kovido mes niekada nepasieksime, mes turėsime gyventi su šiuo virusu, ir turime išmokti gyventi taip, kad jis įgautų tokį plitimo lygį, kad neužlūžtų sveikatos sistema, nereikėtų stabdyti ekonomikos, socialinio gyvenimo“, – tvirtino profesorius.

Revakcinacijos reikės visiems

Kalbėdamas apie trečiąją COVID-19 vakcinos dozę S.Čaplinskas pažymėjo, kad rekomendacija labai aiški – reikia imunitetą stiprinti tada, kada reikia – jeigu jis nesusiformavo arba išblėso.

„Reikia, kad jis būtų kuo stipresnis. Dabar jau aišku, kad, praėjus pusei metų, pas absoliučią daugumą žmonių jau nebeužtenka imuninės apsaugos po pirminio vakcinacijos kurso, jei nebus sustiprinančios dozės. Bet daliai žmonių imunitetas galėjo būti išblėsęs jau anksčiau – ar dėl onkologinių ligų, ar dėl kokių kitų priežasčių.

Tada jau būtų logiška atlikti kiekybinį antikūnų testą. Jeigu nukrenta iki 260–240, jau tikrai neužteks apsaugos, gavus didelę viruso dozę“, – aiškino profesorius.

„Galiu pasakyti tą, ką jau nuo pat pradžių sakė Pasaulio sveikatos organizacija – koks yra įmanomas skiepas, būtinai tuo skiepu reikia ir pasinaudoti ir revakcinuotis. Europoje naudojami skiepai visi yra saugūs“, – pabrėžė jis.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.