Profesorius paaiškino, kodėl Lietuvoje tokia prasta COVID-19 situacija: vakcinacija – ne vienintelė bėda Kreivės mažėjimą šiemet pamatysime vėliau?

Itin prastą epidemiologinę situaciją Lietuvoje lėmė ne tik prasti vakcinacijos tempai, bet ir per didelis visuomenės atsipalaidavimas, o mažėjančios užsikrėtimų kreivės šiemet lauksime ilgiau nei pernai, įsitikinęs profesorius Juozas Augutis.

Profesorius Juozas Augutis svarsto, kad ketvirtosios COVID-19 bangos piko dar nepasiekėme.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorius Juozas Augutis svarsto, kad ketvirtosios COVID-19 bangos piko dar nepasiekėme.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorius Juozas Augutis svarsto, kad ketvirtosios COVID-19 bangos piko dar nepasiekėme.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorius Juozas Augutis svarsto, kad ketvirtosios COVID-19 bangos piko dar nepasiekėme.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorius Juozas Augutis svarsto, kad ketvirtosios COVID-19 bangos piko dar nepasiekėme.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesorius Juozas Augutis svarsto, kad ketvirtosios COVID-19 bangos piko dar nepasiekėme.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koronavirusas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
VDU rektorius J.Augutis.<br>D.Umbraso nuotr.
VDU rektorius J.Augutis.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

2021-10-28 06:16

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, profesorius J.Augutis koronaviruso situaciją šalyje komentavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.

Kreivę kelia ne tik vangi vakcinacija

Kalbėdamas apie šiandieninę pandemijos situaciją VDU rektorius svarstė, kad ketvirtosios COVID-19 bangos piko dar nepasiekėme.

„Prieš kelis mėnesius prognozuojant atrodė, kad kaip tik pirmoji lapkričio savaitė galėtų būti piko viršūnė. Deja, situacija nėra tokia gera ir priežasčių turbūt yra ne viena. Nepavyko išlaikyti skiepijimosi tempų, kokie buvo prieš kelis mėnesius, atvejų skaičius didokas. Nesame labai toli nuo piko, bet vis dėlto kilimas dar yra galimas, reikėtų susiimti ir bandyti nebeleisti to toliau“, – kalbėjo J.Augutis.

Nerimą jam kelia ir ilgasis Vėlinių savaitgalis, todėl profesorius pabrėžė, kad saugumo rekomendacijų pamiršti negalima. Pasak V.Augučio, tokia sudėtinga situacija laikysis dar kurį laiką.

„Labai gerai ministro rekomendacijos paaktyvintos, jų reikėtų dar stipriau laikytis. Gali būti, kad pora savaičių, priklausys nuo to, kaip laikysimės reikalavimų. Gaila, kad mums vakcinavimas jau turbūt nepadės, net jei jis labai stipriai suaktyvėtų, nes vis tiek jo efektas pasireiškia bent po poros savaičių“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar vangi vakcinacija yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva bendrame šalių kontekste atrodo taip prastai, J.Augutis pažymėjo, kad didelius užsikrėtimų skaičius lemia ir daugiau priežasčių, pavyzdžiui, per didelis visuomenės atsipalaidavimas.

„Vakcinavimas yra viena iš svarbiausių priežasčių – jei pasižiūrėtumėme į tas blogąja prasme lyderes, tai tikrai tie vakcinavimo skaičiai yra nedideli. Jei žiūrėtumėme į kaimynę Latviją – procentas pasiskiepijusių ten didesnis, bet ne tiek labai ženkliai, kad būtų galima nuspėti tokį skirtumą.

Priežasčių reikėtų ieškoti ir kitur, o pirmiausiai mūsų drausmingume ir laikymesi tų taisyklių, kurios yra įvestos. Vis dėlto šioje vietoje mes daugiau turime problemų, nei kai kurios kitos valstybės. Čia galbūt prisideda ir mokyklos, kuriose testavimo tikrai nepavyko padaryti tokio, kad jis užtikrintų saugumą ir virusas neplistų per mokyklas. Viskas susideda ir turime situaciją, kuri yra pakankamai grėsminga“, – dėstė profesorius.

Vaikų atostogas galėjo prailginti dar labiau

Vis tik, pasak VDU rektoriaus, karantino įvesti tikrai nereikėtų, nes kai kuriose visuomenės grupėse imunizacijos lygis yra itin aukštas.

„Gerai žinau ir universitetų situaciją, kur imunizacija siekia ir 90 procentų. Per šiuos du mėnesius tikrai buvo nedidelis atvejų skaičius viename universitete, tai tikrai įvesti karantinus ar apribojimus nebūtų prasmės. Bet turime žiūrėti, kas daugiausiai tų atvejų generuoja, ir bandyti įvesti bent laikinus apribojimus paties piko metu“, – sakė profesorius ir pridūrė, kad galima būtų svarstyti renginių ribojimo klausimą, moksleivių atostogų ilginimą.

„Mokyklų galbūt situacija yra dėkinga tuo, kad prasideda rudens atostogos, gal jas pratęsti ne dviem dienom, o gal net iki poros savaičių, kas labai padėtų pristabdyti visą augimą. Aišku, tai atsilieptų mokymo kokybei, bet ne taip drastiškai, kaip kad gali iškilti poreikis vėliau iš viso išeiti į karantiną, kaip Latvijoje“, – svarstė J.Augutis.

Kada galima tikėtis, kad naujų atvejų kreivė pradės leistis žemyn, profesorius teigė dar nedrįstantis prognozuoti. Tačiau jis pažymėjo, kad situacijos pagerėjimo šiemet sulauksime kiek vėliau nei pernai.

„Tikėtina, kad nusileidimas, kuris anksčiau ar vėliau vis tiek prasidės, nebus toks spartus, koks buvo pernai. Įvestos priemonės ir karantinas buvo labai stipriai apstabdę mobilumą, tad nusileidimą turėjome greitesnį.

Dabar turėdami tą vakcinacijos lygį galime tikėtis lėtesnio nusileidimo, pereinančio net ir į pavasarį, bet tai nebėra taip pavojinga, kaip atrodo. Skaičiai ligoninėse yra mažesni, mes, grubiai kalbant, galėtumėme be didesnių problemų pakęsti iki 2000 atvejų per dieną, labai neaukojant sveikatos sistemos.

Bet labai norėtųsi, kad turėtumėme labai mažą skaičių arba iš viso jų nebūtų, nors tai dar tolimos ateities perspektyva“, – kalbėjo J.Augutis.

Praėjusią parą nustatyti 3509 nauji COVID-19 atvejai, mirė 22 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

16 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą 2920 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 7460 žmonių.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1848 COVID-19 sergantys žmonės – beveik tiek pat kiek ir prieš parą, 146 iš jų – reanimacijoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.