Užsikrėtusiam virusu Lietuvoje – klaidų labirintas: rado daugiau sistemos netobulumų

„PGR testo atsakymo jūs nesulauksite, atvažiuokite darytis dar kartą“, – pareiškė moteris telefonu, kai po kelių dienų vis dar neturėjau patvirtinimo, ar sergu COVID-19. Kodėl su koronavirusu susidūręs žmogus turi kentėti dėl stringančios sistemos klaidų?

Sergančiojo COVID-19 saviizoliacijos laikas Lietuvoje pradedamas skaičiuoti ne nuo pirmųjų simptomų, o nuo tada, kai buvo atliktas PGR testas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sergančiojo COVID-19 saviizoliacijos laikas Lietuvoje pradedamas skaičiuoti ne nuo pirmųjų simptomų, o nuo tada, kai buvo atliktas PGR testas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sergančiojo COVID-19 saviizoliacijos laikas Lietuvoje pradedamas skaičiuoti ne nuo pirmųjų simptomų, o nuo tada, kai buvo atliktas PGR testas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sergančiojo COVID-19 saviizoliacijos laikas Lietuvoje pradedamas skaičiuoti ne nuo pirmųjų simptomų, o nuo tada, kai buvo atliktas PGR testas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sergančiojo COVID-19 saviizoliacijos laikas Lietuvoje pradedamas skaičiuoti ne nuo pirmųjų simptomų, o nuo tada, kai buvo atliktas PGR testas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Sergančiojo COVID-19 saviizoliacijos laikas Lietuvoje pradedamas skaičiuoti ne nuo pirmųjų simptomų, o nuo tada, kai buvo atliktas PGR testas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Komentatorius A.Budraitis nuo koronaviruso net gydėsi ligoninėje, tačiau susirgęs neatliko PGR testo ir dėl to vėliau patyrė nepatogumų.
Komentatorius A.Budraitis nuo koronaviruso net gydėsi ligoninėje, tačiau susirgęs neatliko PGR testo ir dėl to vėliau patyrė nepatogumų.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 2, 2021, 7:06 AM, atnaujinta Mar 18, 2022, 5:29 PM

Tiksliai žinau, kada susergu virusine liga, nes ji visada prasideda nepaliaujamai varvančia nosimi. Vėliau pakyla temperatūra.

COVID-19 pradžia šįkart buvo lygiai tokia pat kaip ir prieš penkerius metus, kai per peties reabilitacijos procedūras Santaros klinikose irgi pasigavau virusą: iš vakaro dar jaučiausi puikiai, o ryte nosines keičiau kas keliolika sekundžių.

Čiaudėjau. Naktį pakilo ir temperatūra. Ne tragiškai – kiek aukščiau nei 38 laipsniai, tačiau skaudėjo akis ir galvą. Kosėjau, bet nedusino.

Daugiau kaip savaitę iki viruso beveik neturėjau kontaktų – net dirbau iš namų, nes kosčiojau dėl skrandžio bėdų ir nesinorėjo gąsdinti kolegų. Tiesa, vyras ėjo į darbą, duktė – į darželį.

Liepą pasiskiepijau dviem „Pfizer“ vakcinos dozėmis, todėl iš pradžių net nekilo minties apie koronavirusą.

Tačiau laikydamasi taisyklių užsiregistravau atlikti PGR testą. Kartu užregistravau ir šešiametę dukterį, nors nebuvo jokių simptomų, kad ji gali sirgti. Dėl visa ko, kol sulauksiu testo atsakymo, nutariau neleisti vaiko ir į darželį.

Kadangi užsiregistruoti testui ne Vilniuje tai pačiai dienai beveik neįmanoma, man ir dukteriai skirtas laikas kitos dienos pavakare.

Tačiau jau prieš sėsdama į automobilį žinojau, kad tikrai sergu COVID-19, nes nebeužuodžiau kvapų. O tai – išskirtinis koronaviruso simptomas.

Trakų mobiliajame punkte testo atlikimo procedūra man ir dukteriai buvo sklandi, bet po to prasidėjo detektyvas, aiškiai parodęs, kokia netobula yra sistema.

Neprivalo iškart izoliuotis

Vos pakirdusi iš neramaus miego, nes vis dar karščiavau, patikrinau puslapį e.sveikata. Mano testo rezultato dar nebuvo, o dukters testo atsakyme buvo aiškiai parašyta: „Rasta.“

Atlikti PGR testo registravosi ir vyras, nors nejautė jokių simptomų, yra pasiskiepijęs ir turi galimybių pasą, o tai reiškia, kad, pagal dabartines taisykles, net po didelės rizikos kontakto jam leidžiama dirbti ne nuotoliniu būdu.

Vyro atsakymas po paros taip pat buvo teigiamas. Maniškio vis dar nebuvo.

Nors buvau visiškai tikra, kad ir man bus nustatyta COVID-19 liga, pradėjau aiškintis, kodėl taip ilgai nesulaukiu šio patvirtinimo.

Izoliavausi vos pajutusi pirmuosius simptomus, tačiau buvo neramu, kad šeimos gydytoja saviizoliacijos datą skaičiuos atsižvelgdama būtent į testo atlikimo laiką. Juolab kad temperatūra nukrito maždaug po pusantros paros ir jaučiausi sveikstanti.

Karštosios linijos 1808 konsultantė nuramino, kad normalu laukti atsakymo nuo paros iki trijų, bet vis tiek nutarė suvesti mano duomenis į sistemą ir pasiaiškinti. Išgirdusi televizoriaus garsus dar pabarė, kad neva nesiizoliuoju.

Pasiūlė atvykti dar kartą

Po kelių valandų – skambutis. Moteriškas balsas be ceremonijų pranešė, kad testo atsakymo nebesulauksiu, nes įvyko sistemos klaida ir dokumentas neįsikėlė, tad turiu atvykti dar kartą atlikti testo.

„Įkelkite dokumentą iš naujo“, – bandžiau rasti paprastesnę išeitį. „Negalime“, – atsakė.

„Kas nutiko mano testui ir kodėl turiu važinėti pirmyn atgal?“ – neatlyžau.

„Paskambinau ne diskutuoti – tik pasakyti, kaip yra. Į Trakus galite atvykti šiandien, mes jus priimsime“, – pareiškė. Tačiau tokios galimybės atsisakiau, nusprendusi kitą testą atlikti jau Vilniuje.

Gyvenu Trakų rajone, tad iki šio miesto mobiliojo patikros punkto man – keliolika kilometrų. Iki Vilniaus punkto – apie 30 km. Sistema rodė, kad registruotis naujam testui atlikti Trakuose galiu tik po trijų dienų, – savaitgalio dienoms registracija negalima.

Nors moteris telefonu aiškino, kad privalau tik užsiregistruoti, kad ir pirmadieniui, o testą Trakuose man atliks dar to paties penktadienio vakarą, man kilo abejonių, ar testo atlikimo data sistemoje nebus vėlesnė. Nuo tos datos, kaip spėjau, gali būti skaičiuojamas saviizoliacijos laikas.

Atlikti naujo testo Vilniuje užsiregistravau šeštadieniui – praėjus trims dienoms nuo tada, kai atlikau pirmąjį testą.

Nedarbingumą norėjo pratęsti

Kitos dienos popietę į e.sveikata sistemą įkeltas testo rezultatas nenustebino – jis tik patvirtino, ką ir taip žinojau: išties sergu COVID-19.

Pagal dabartines taisykles, asmuo, kuriam nustatytas koronavirusas, privalo izoliuotis 10 dienų. Jei serga rimčiau, dėl ilgesnės saviizoliacijos sprendžia šeimos gydytojas.

Aiškius koronaviruso simptomus jaučiau tik pirmąsias keturias dienas. Net uoslė grįžo gana greitai – po dviejų parų.

Kadangi ligos pradžioje jaučiausi išties prastai, iš karto ėmiau ir nedarbingumą, o šeimos gydytoja, net nežinodama testo atsakymo, nustatė ir datą, kada turėtų baigtis saviizoliacija.

Tačiau patikino, kad tądien dar paskambins pasiaiškinti dėl mano būklės, kad galėtų ramiai užbaigti nedarbingumą.

Tokia pat saviizoliacijos data buvo nustatyta ir dukteriai, vyrui – diena ilgesnė, nes testą jis atliko para vėliau.

Dukters gydytoja tą dieną, kaip sutarta, sistemoje fiksavo, kad vaikas sirgo ir pasveiko nuo COVID-19, o saviizoliacija baigta. Neabejojau, kad ir man dėl to nekils problemų, bet po kelių valandų paskambinusi mano gydytojos padėjėja jau aiškino, kad privalau izoliuotis dar keturias dienas.

Kodėl? Nes, pasirodo, saviizoliacijos laikas išties skaičiuojamas nuo testo atlikimo dienos.

Pradėjau karščiuotis, kodėl turiu kentėti dėl sistemos – ne savo – klaidos? Juolab kad, kiek tikrindavau e.sveikata sistemą, dokumentas, rodantis mano pirmojo testo atlikimo datą, joje buvo. Nebuvo tik rezultato.

Jau kone savaitę jaučiausi visiškai sveika, nebuvo jokių simptomų, kad sergu.

Viena vertus, izoliuotis dar kelias dienas man nebūtų didelė bėda, nes gyvename name su nuosavu kiemu, tad nebūtina trintis tarp keturių sienų.

Kita vertus, tos papildomos dienos yra finansiniai nuostoliai. Pirmiausia dėl to, kad ligos išmoka – tik 62,06 proc. atlyginimo. Antra, tai papildoma finansinė našta ir „Sodrai“.

Be to, atsiranda kitų nepatogumų. Pavyzdžiui, duktė oficialiai jau gali lankyti darželį, bet aš jos negaliu ten nuvežti.

Vyras nuvežti negali dėl to, kad dirbti pradeda tuo metu, kai darželis tik atidaromas. Žinoma, man nesunku pabūti su dukterimi namie, tačiau bendravimo su bendraamžiais išsiilgęs vaikas netvėrė savame kailyje.

Nustebino ir tai, kad saviizoliacijos laikas buvo skaičiuojamas skirtingai. Pagal pirmojo testo atlikimo datą – įtraukiant ir tą dieną, kai buvo atliktas testas.

Pagal antrojo testo datą – šios dienos jau neįtraukiant, tad saviizoliacija pailgėja para. Abu testai atlikti panašiu paros laiku.

Darkart patikrinusi sistemą gydytojos padėjėja vis dėlto pamatė ir pirmojo testo rezultatą – jis, pasirodo, buvo įkeltas prabėgus savaitei po testo atlikimo.

Nors buvau patikinta, kad atsakymo nesulauksiu, vis dėlto paaiškėjo, jog klaidą buvo galima ištaisyti.

Tik šis staiga atsiradęs testas lėmė, kad mano saviizoliacija baigėsi tą dieną, kaip ir buvo numatyta iš pradžių.

Koks NVSC vaidmuo?

Sistemos klaidos, kurios nuolat kartojasi, kelia nepasitikėjimą. Ne tik Lietuva – visas pasaulis nebuvo pasirengęs pandemijai, tad ilgai mokėsi iš klaidų.

Tačiau nuo pandemijos pradžios jau prabėgo daugiau kaip pusantrų metų, bet kažkas kažkur vis dar stringa ar neveikia.

Sistemos netobulumą rodo ir daugiau detalių.

Kai dukteriai buvo patvirtintas COVID-19, iškart užpildžiau anketą apie jos kontaktus, ugdymo įstaigą, nurodžiau kontaktinius asmenis, nors, žinoma, iš karto pati pranešiau darželiui ir visiems, su kuriais duktė bendravo, apie koronaviruso grėsmę.

Vis dėlto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovės man skambino dukart, kad atsakyčiau į tuos pačius klausimus apie saviizoliacijos vietą, buvusius kontaktus, ugdymo įstaigą, kurią vaikas lanko.

Anketos, kurią prašoma užpildyti, jos neva nemato ir negali registruoti, kad atvejis, o tai reiškia – ir saviizoliacija, yra baigta.

Nustebino ir perteklinis reikalavimas pildyti anketą, ir tai, kad būtent NVSC fiksuoja saviizoliacijos laiką, nes visur pabrėžiama, kad dėl jo sprendžia šeimos gydytojas.

Žinau atvejį, kai NVSC atstovai reikalavo, kad moteris izoliuotųsi 10 dienų po antigenų testo, kuris buvo teigiamas. Moteris testą atliko savanoriškai, kad būtų tikra neserganti, nes patikrą organizavo jos darbovietė.

PGR testo atlikti per parą nebuvo įmanoma, nes nebuvo registracijos laiko. Per pusantros paros atliktas PGR testas parodė, kad viruso nėra.

Šeimos gydytoja saviizoliaciją e.sveikata sistemoje nutraukė, mat izoliuotis nebuvo priežasties, bet NVSC darbuotojos dar kelis kartus skambino moteriai ir reikalavo, kad ji izoliuotųsi.

Iš ligoninės – be testo

Su sistemos netobulumais susidūrė ir sporto žurnalistas bei komentatorius 40 metų Aurimas Budraitis.

Vyras COVID-19 susirgo pernai pavasarį, prieš Velykas. Po kontakto su sloguojančiu ir čiaudinčiu kolega žurnalistas irgi pasijuto prasčiau. Atlikti nemokamą PGR testą buvo eilės, mokamą buvo galima atlikti greičiau, bet jis – gana brangus, tad A.Budraitis pasirinko kitą kelią: atliko pigesnį antigenų testą.

Juolab kad šio testo atsakymą žinojo jau po pusvalandžio. Jis patvirtino, kad vyras užsikrėtė koronavirusu.

Liga klostėsi keistai: dienomis komentatorius jausdavosi puikiai, vakarais staigiai pradėdavo kilti temperatūra. Uoslė ir skonis nedingo.

Tačiau maždaug po savaitės šeimos gydytoja patarė atlikti papildomus tyrimus.

Jie parodė, kad vienas A.Budraičio plautis turi pažeidimų. Artėjo ilgasis Velykų savaitgalis, tad gydytoja nusprendė, kad plaučių uždegimu sergančiam vyrui būtina gultis į ligoninę.

Tos pačios dienos vakarą Santaros klinikose vėl atlikti tyrimai parodė, kad jau pažeisti abu plaučiai ir kepenys.

Vyrui iškart skirti antibiotikai. O procedūrų ir tyrimų buvo aibė – A.Budraitis net nežino, kokių tiksliai. Ar klinikose jam buvo atliktas PGR testas, vyras teigė nepamenantis.

Po mažiau kaip savaitės komentatorius jautėsi puikiai ir buvo išleistas iš ligoninės. Dar po kelių dienų baigėsi ir privaloma saviizoliacija.

A.Budraičiui buvo skirtas siuntimas gydytis sanatorijoje Druskininkuose.

Kai ten nuvyko, vyrui iškart kilo klausimų, ar sistemoje nėra klaidų. Nors turėjo medikų pažymą, kad neseniai gydėsi ir pasveiko nuo COVID-19, jis vis tiek buvo parai izoliuotas, kol sulaukė PGR testo atsakymo.

„Tas privaloma testas mane nemaloniai nustebino. Laimė, atsakymas buvo neigiamas. O jei būtų buvęs teigiamas? Santaros klinikose net keli medikai sakė, kad artimiausius kelis mėnesius mano PGR testas gali būti ir teigiamas, nes kovidu sirgau gana sunkiai“, – sakė A.Budraitis.

Žurnalistas nemaloniai nustebo ir vėliau sužinojęs, kad negali gauti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, kuris išduodamas panašiai kaip Lietuvoje naudojamas galimybių pasas.

Galimybių pasą A.Budraitis gavo, ES skaitmeninio COVID pažymėjimo – ne, nes, pasirodo, jam gauti buvo būtinas PGR testas, kuris parodo, kada vyras sirgo.

Tiesa, dažnai į užsienį keliaujančiam vyrui per keliones iš pradžių užteko notariškai patvirtinto ir į anglų kalbą išversto sertifikato apie tai, kada jis sirgo ir pasveiko.

Padėjo greičiau apsispręsti

Prabėgus pusmečiui po ligos A.Budraitis privalėjo pasiskiepyti, jei norėjo gauti ir galimybių pasą, ir ES skaitmeninį COVID pažymėjimą.

„Dėl skiepų nematau problemų, suprantu jų naudą, bet COVID-19 sirgusiems žmonėms užtenka tik vieno kurio nors gamintojo skiepo.

Norėdamas gauti ES skaitmeninį pažymėjimą privalėjau skiepytis dviem daugumos gamintojų vakcinos dozėmis. Nelogiška, nes aš tikrai sirgau, o tai parodantis antikūnų testas, pasirodo, irgi nėra priežastis pažymėjimui gauti.

Ši situacija padėjo man greičiau apsispręsti, kurio gamintojo vakciną rinktis. Kadangi ir galimybių pasas, ir ES skaitmeninis COVID pažymėjimas išduodami praėjus dviem savaitėms po vienintelės „Janssen“ vakcinos dozės, tad ir rinkausi šio gamintojo vakciną“, – pasakojo A.Budraitis.

Gavo nurodymą atlikti tyrimą

Vienai Alytaus gyventojai nemalonumų pridarė greitasis serologinis antikūnų testas. LRT „Panorama“ pranešė, kad po šio tyrimo moteris gavo žinutę, jog privalo izoliuotis, nors po tokio tyrimo to daryti nereikia.

Žinutėje, kurią gavo moteris, buvo parašyta, kad ji atliko PGR arba greitąjį antigenų tyrimą, nors tokių neatliko.

Karštojoje linijoje moteris buvo patikinta, kad COVID-19 galima įtarti ir po serologinio antikūnų tyrimo, tad ji privalo atlikti PGR testą ir iki jo atsakymo izoliuotis.

Saviizoliacijoje praleistą dieną alytiškė turėjo pateisinti darbdaviui, bet negalėjo gauti nedarbingumo, nes e.sveikata sistemoje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji serga COVID-19.

Gimdyvė mirė, kūdikis gyvas

Kauno klinikose trečiadienį mirė COVID-19 sirgusi 23 metų gimdyvė. Pirminiais duomenimis, jaunos moters mirties priežastis – koronaviruso sukelti sunkūs plaučių pažeidimai.

Pacientė į Kauno klinikas iš kitos miesto ligoninės buvo pervežta prieš savaitę blogėjant kvėpavimo funkcijai.

Moters kūdikis buvo išnešiotas, jai atlikta cezario pjūvio operacija, kurios metu gimė sveika mergaitė. Ja šiuo metu rūpinasi medikai, ji COVID-19 neužsikrėtusi. Gimdyvė buvo nepaskiepyta nuo COVID-19. Iki užsikrėtimo moteris buvo sveika, nėštumo komplikacijų neturėjo.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo koronaviruso yra paskiepyta apie penktadalį nėščiųjų ir gimdyvių. Šiuo metu nėščiosioms, kurios nėra paskiepytos, sudaryta galimybė nemokamai testuotis galimybių pasui. Nors medikai besilaukiančioms moterims rekomenduoja skiepytis, keisti šios tvarkos kol kas neplanuojama.

Beveik du šimtai vilniečių, kurie norėjo naudotis jiems nepriklausančiu galimybių pasu, galimai davė kyšius sostinės Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojams.

Dėl to Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtarimai pareikšti šešiems asmenims.

Įtariama, kad kyšiai buvo duodami už tai, kad medicinos darbuotojai į svetainės e.sveikata.lt duomenų bazę įrašytų klaidingus duomenis apie asmenų paskiepijimą nuo COVID-19, nors jie poliklinikoje nesilankė ir jokiomis vakcinomis skiepijami nebuvo.

Vakar pranešta apie 3303 naujus užsikrėtimus koronavirusu, nuo šios ligos mirė 26 žmonės. Mirusiųjų nuo COVID-19 skaičius pastaruoju metu auga kasdien. Patikslinus statistiką paaiškėjo, kad trečiadienį mirė 43 žmonės, nors iš pradžių skelbta apie 34 koronaviruso aukas. Trečiadienį užfiksuotų mirčių skaičius yra didžiausias nuo sausio 10 dienos, kai mirė 43 žmonės.

Ligoninių vadovai su nerimu laukia ilgojo Vėlinių savaitgalio, po kurio gali užsipildyti beveik visos COVID-19 sergantiems pacientams skirtos lovos.

Vilniaus regione jau dabar jų užpildyta beveik 90 procentų. Santaros klinikų vadovai svarsto galimybę dar labiau plėsti koronavirusu sergantiems pacientams skirtą skyrių.

„Tai būtų mūsų paskutinis rezervas. Tikiuosi, kad to neprireiks“, – vylėsi Santaros klinikų generalinis direktorius F.Jankevičius.

Dar 20 papildomų lovų COVID19 sergantiems pacientams planuojama įrengti Molėtų ligoninėje. Nors ši ligoninė priklauso Panevėžio regionui, į ją vežami ir Vilniaus pacientai.

Beveik 30 lovų Vilniaus pacientams bus skirta ir Kauno klinikose, jei jų neužims ligoniai iš Kauno regiono.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.