„Šiuo metu sudėtingiausi COVID-19 pacientai, gydomi intensyvios terapijos skyriuose – ne sergantys senjorai, o 30–50 amžiaus, buvę sveiki, darbingi žmonės. Jiems taikomi išskirtiniai gydymo metodai negarantuoja sėkmingos kovos už gyvybę“, – sako Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė.
Augant neskiepytų sergančiųjų skaičiui, medikai ragina įteisinti nevakcinuotų darbuotojų testavimą darbuotojo lėšomis, bei privalomą kontaktinį darbą dirbančių asmenų vakcinaciją nuo COVID-19. Pasak medikų, tokiems veiksmams yra kelios svarios priežastys.
Daugiau nei trečdalis sveikatos priežiūros specialistų (apie 15.000 iš 48.000 medikų) persirgo COVID-19, teikdami pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, kol skiepai dar nebuvo sukurti. Šiuo metu, dėl reikšmingo paskiepytų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų procento, beveik nėra sergančių darbuotojų. Akivaizdu, kad šiuo metu geriausias būdas išvengti SARS-CoV-2 plitimo darbovietėse – darbuotojų vakcinacija.
Kitas svarbus aspektas, pasak G.Tomkutės – kaštai. Viena vakcina kainuoja tiek pat, kiek ir vienas testas.
„Atsižvelgiant į šiuo metu vyraujančią Deltą atmainą, geresnio sprendimo nei skiepai, situacijai suvaldyti neturime. Lėšos, skiriamos nepasiskiepijusių testavimui, galėtų būti naudojamos efektyviau: naujų vaistų kompensavimui, geresnei ligų diagnostikai ar jų prevencijai. Maža to, dėl vyraujančios atmainos, norint laiku nustatyti sergančius, testuoti reikėtų dažniau nei kartą per savaitę.
Visuotinis paskiepytų žmonių imunitetas padėtų sukurti didesnį saugumą ir sergantiems onkologinėmis ligomis, laukiantiems transplantacijos ar sergantiems kitomis ligomis, kai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra“, – sako Vaidas Dirsė, Santaros klinikų jungtinės profesinių sąjungų atstovybės pirmininkas.
Kaip rodo kaimynų latvių pavyzdys, dėl mažo vakcinuotų žmonių skaičiaus sveikatos priežiūros sistema atsidūrė krizėje – nepakanka COVID-19 gydymo lovų, personalo, stringa kitų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Tuo tarpu visuomenė vėl grįžta į gyvenimą karantino sąlygomis. Nesiimant kompleksinių COVID-19 valdymo priemonių, panašus scenarijus gali būti neišvengiamas ir Lietuvoje.
SARS-CoV-2 pandemija Lietuvoje jau pasiglemžė beveik 10 tūkst. gyvybių. Ji tapo milžiniška našta šalies gydymo įstaigoms bei sutrikdė visų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Neigiamos pasekmės bus juntamos dar daugelį metų.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad skiepai yra efektyviausias COVID-19 ligos prevencijos būdas. Jo nepakeičia kitos prevencijos priemonės, tokios kaip: testavimas, kaukės ar distancijos laikymasis. Medikų profesinės sąjungos, matydamos sparčiai prastėjančią situaciją ligoninėse, ragina imtis ryžtingų veiksmų – tiek įteisinti nevakcinuotų darbuotojų testavimą darbuotojo lėšomis, tiek ir privalomą kontaktinį darbą dirbančių asmenų vakcinaciją nuo COVID-19.
