Tačiau net ir sirgdamas V. Pečininas nepamiršo bene pagrindinio užsiėmimo – fotografijos. Nors su savimi, į ligoninę, fotomenininkas negalėjo pasiimti fotoaparato, nuotraukas darė mobiliuoju telefonu ir viliasi, kad pavyks surengti unikalią fotografijos parodą.
„Manau, kad darytos nuotraukos iš ligoninės paveiks nors keletą žmonių ir jie pakeis nuomonę apie koronavirusą, o tai jau turėtų būti laimėjimas. Jau grįžęs iš ligoninės skambinau pažįstamiems ir raginau skiepytis.
Suprantu, kad galiu išgirsti įvairių komentarų, nuomonių, kurios bus nelabai draugiškos. Po ligos mane saugo antikūnai, bet, kai reikės, eisiu skiepytis“, – aiškino V. Pečininas ir tikisi, kad bus išgirstas teisingai.
Sportiškas fotomenininkas mano, kad COVID-19 virusu galėjo užsikrėsti treniruotėse su vaikais.
„Pradėjo stipriai skaudėti galvą, pakilo temperatūra. Testas buvo teigiamas. Teko kviesti greitąją medicininę pagalbą ir taip atsidūriau Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje. Dabar jau namuose, bet iki šiol jaučiu koronaviruso pasekmes. Treniruotės su vaikais atidėtos, o manęs laukia reabilitacija“, – atviravo fotografijos meistras V. Pečininas ir teigė, kad matyti vaizdai ligoninėje įsirėžė į atmintį – juos pamiršti sunku.
„Per tą laiką, kai gulėjau ligoninėje, išvežė 13 mirusiųjų. Tai tikrai daug per 11 dienų išbūtų ligoninėje. Palata, kurioje gulėjau su langais ir per juos galėjau matyti nemažai ligonių – labai nedaug iš jų buvo sąmoningi ir galėjo kalbėti. Visus ligoninės vaizdus, kuriuos galėjau matyti, fiksavau mobiliuoju telefonu.
Planuoju, kad ši fotografijų kolekcija virs paroda ir ją galėsiu pristatyti visuomenei“, – nuoširdžiai kalbėjo V. Pečininas.
