Praėjusią parą nustatyta 1915 naujų COVID-19 atvejų, mirė – 23, pasveiko – 5146 žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmadienį buvo fiksuota mažiau kaip 1000 naujų užsikrėtimo atvejų.
17 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 2385 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 9855 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1779 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 155 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 12,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,7 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar sumažėjo ir siekia 1192,1 atvejo – jis mažėja nuo praėjusios savaitės pradžios. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat mažėja nuo praėjusios savaitės pradžios ir siekia 12,4 procento.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 147 žmonės – panašiai tiek pat, kiek prieš parą.
87 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1487 žmonėms.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio. Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, karantinas galėtų būti įvestas COVID-19 pacientų skaičiui reanimacijose pasiekus apie 240.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė aštuoni vyresni nei 70-ies metų žmonės, šeši priklausė 80–89, po keturis – 90–99 ir 60–69, vienas – 50–59 metų grupei.
Pilnai paskiepyti buvo šeši mirusieji, jie priklausė 90–99, 60–69 ir 50–59 metų grupėms.
Iš beveik 6,4 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyta buvo 411. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 12,1 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,84 mln. žmonių, tik pilnai vakcinuota – 1,59 mln., dar 153 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo 5716 žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 65,8 proc. gyventojų. Ši dalis per parą nepaaugo.
Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek mažiau nei trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyti 68,9 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,57 mln. vakcinos dozių, skiepyti sunaudota beveik 3,5 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2,07 mln. dozių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 446 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga apie 25 tūkst. – maždaug 3 tūkst., kiek buvo prieš parą.
Vėlinių efekto išvengėme
Nuogąstavimai, kad dėl ilgojo Vėlinių savaitgalio itin padaugės užsikrėtusiųjų COVID-19, nepasitvirtino, panašu, kad užsikrėtimų kreivė stabilizuojasi, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Panašu, kad Vėlinių efektas, kurio taip baiminomės, neįvyko“, – pirmadienį sakė jis.
„Tai reiškia, kad žmonės ilgojo savaitgalio metu elgėsi labai sąmoningai, atsakingai, ir už tai didžiulė jiems pagarba“, – teigė ministras.
Jis pabrėžė, kad džiaugtis, jog situacija gerėja, dar negalima, tačiau esama požymių, kad ji gali stabilizuotis.
„Labai panašu, kad esame ties kalno viršūne“, – sakė jis.
„Yra pirmų požymių, kad situacija gali stabilizuotis, tačiau turime dar gerą savaitę pažiūrėti į skaičių dinamiką, nes vaikai vėl grįžo į mokyklas. Žiūrėsime, kokių turėsime ar neturėsime papildomų pasekmių“, – tvirtino A. Dulkys.
Galimybių pasas vaikams
Planuojant galimybių pasą pradėti taikyti vaikams nuo 12 metų, Vyriausybė neketina peržiūrėti sąrašo veiklos sričių, kurioms šis dokumentas netaikomas, sako sveikatos apsaugos ministras.
„Yra nustatytas sąrašas išimčių, kur nereikia galimybių paso. Šitų sąrašų Vyriausybė peržiūrėti nesiruošia“, – pirmadienį sakė A.Dulkys.
Anot jo, Vyriausybė trečiadienį per posėdį apsispręs dėl galimybių paso taikymo vaikams nuo 12 metų.
Jeigu būtų priimtas teigiamas sprendimas, galimybių paso pokyčiai įsigaliotų nuo gruodžio 28 dienos.
Pirmadienį prie Vyriausybės Vilniuje kelios dešimtys motinų ir jų rėmėjų protestavo prieš galimybių pasą vaikams.
Akcijos organizatorė, Šilalės rajono tarybos narė ir „valstiečių“ šio rajono skyriaus pirmininkė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė teigė, kad galimybių pasas vaikams „paskatintų didžiulius segregacijos, diskriminacijos reiškinius, kurie gali iššaukti aibę psichologinių problemų, patyčias, mobingą“.
Šiuo metu šis dokumentas taikomas asmenims nuo 16 metų.
Mokyklose – mažiau protrūkių
Naujausiais duomenimis, ugdymo įstaigose registruota 415 aktyvių koronaviruso protrūkių, su šiais protrūkiais susiję 2697 COVID-19 užsikrėtimai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistės Justinos Petravičienės teigimu, per pastarąją savaitę maždaug 35 proc. sumažėjęs protrūkių skaičius rodo, kad rudens atostogų metu padaryta pauzė ugdymo procese padėjo apsaugoti mokyklas nuo galimo perkaitimo.
„Šiuo metu esame registravę 415 aktyvių protrūkių ugdymo įstaigose, t. y., kai ugdymo įstaigoje vienas asmuo užsikrėtė nuo kito. Tai yra apie 35 proc. mažiau nei prieš savaitę. Tai reiškia, kad pauzė ugdymo procese išties leido padėtį stabilizuoti ir tam tikrus įsiplieskusius židinius užgesinti, apsaugant sistemą nuo galimo perkaitimo“, – Eltai teigė NVSC atstovė J. Petravičienė.
Pasak jos, lyginant pastarųjų savaičių duomenis, reikšmingų pasikeitimų protrūkių ugdymo įstaigose struktūroje nėra.
„Liūto dalį, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sudaro pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos. Tuo metu, protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose siekia beveik 15 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu registruotų aktyvių protrūkių. Tą pačią tendenciją stebime nuo pat mokslo metų pradžios“, – atkreipė dėmesį ji.
