Jo manymu, iš smalsumo, žmogus, žinoma, gali pasitikrinti savo antikūnų lygį. Tačiau profesorius nemano, kad antikūnų tyrimas būtinas, norint apsispręsti dėl revakcinacijos.
„Prieš revakcinaciją sveikiems žmonėms, neturintiems lėtinių susirgimų, antikūnų tyrimo darytis nereikia todėl, kad antikūnų buvimas nėra kliūtis sustiprinančiosios dozės skiepijimui.
Atvirkščiai – sakome, kad nereikėtų laukti, kol apsauga visiškai išblės. Biologiškai svarbu, kad revakcinacija būtų bent po trijų mėnesių. Skiepytis galima ir po 5, 6 mėnesių, o antikūnų tyrimo darytis nereikia, nes jie labai įvairūs ir konkretaus atsakymo neduoda“ – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė V.Usonis.
„Lygiai taip pat nereikėtų žmogui išsigąsti dėl antikūnų testo rezultato po sustiprinančiosios dozės. Antikūnų titrai šauna į padebesius. Jie gali būti labai, labai aukšti, bet tai yra norma, sustiprinančiosios dozės fenomenas.
Taigi, jeigu kažkam smalsu, antikūnų tyrimą pasidaryti galima, bet sveikiems žmonėms tai nebūtina“, – patarė profesorius.
Lrytas.lt primena, kad nuo šio trečiadienio revakcinacija galima praėjus 4 mėnesiams po paskutinio skiepo, o iki tol reikėdavo laukti mažiausiai 6 mėnesius.
Tuo pačiu Vyriausybė nusprendė įvesti galimybių paso galiojimo laiką ir pasiskiepijusiems žmonėms ir žada, kad nuo gruodžio atsiras galimybė mažiausiai vieną kartą nemokamai atlikti antikūnų testą.
Kaip pasiruošti revakcinacijai
Tačiau jis pridūrė, kad skiepijimosi dažnumas gali priklausyti ir nuo administracinių aplinkybių: vakcinų prieinamumo, skiepijimo vietų tinklo.
„Galų gale, labai griežti reikalavimai keliami tiek vakcinų, tiek jų indikacijų registravimui. Visa tai turi būti pagrįsta klinikiniais tyrimais. Todėl skiepijimas sustiprinančiaja doze apauga papildomais dokumentais ir reikalavimais“, – pažymėjo profesorius.
„Pradiniame etape buvo manoma, kad 6 mėnesių laikotarpis būtų racionalus. Dabar tas laikotarpis paankstintas ir skiejimas gali būti atliktas anksčiau“, – pridūrė V.Usonis.
Jis patikino, kad pasiruošimas sustiprinančiajam skiepui niekuo nesiskiria nuo pirminės vakcinacijos.
Pageidautina, kad skiepytis atėjęs žmogus nesirgtų ūmiomis peršalimo ligomis. Skiepijimo punkte turėtų būti papildomai pasiteirauta apie savijautą, galimas kontraindikacijas.
Ar reikia keisti skiepą?
Girdėti patarimų, jog vakcinas reikėtų „maišyti“ t. y. skiepytis kito gamintojo vakcina, nei anksčiau. Neva taip išgaunamas stipresnis imuninetas.
Tačiau profesorius to nerekomenduoja. Pasak jo, Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad pirminio skiepijimo ciklo metu būtų naudojamas to paties gamintojo skiepas. Sustiprinančios dozės vakcina jau gali būti kita. Tas pats galioja ir vakcinoms nuo COVID-19.
V.Usonio teigimu, visai nebūtina kaitalioti vakcinos, tikintis, kad tai duos geresnę apsaugą prieš virusą. Žinoma, kito gamintojo vakcina bus reikalnga tiems, kurie pirmą kartą skiepijosi „AstraZeneca“ vakcina, nes sustiprinančiajam skiepui ji nėra tinkama.
Jiems rekomenduojama revakcinuotis viena iš dviejų Lietuvoje patvirtintų iRNR tipo vakcinų.
„Moksliniai tyrimai yra atliekami, norint pasižiūrėti kokios yra reakcijos. Taip, kombinuojant įvairias vakcinas kartais gaunami geresni rezultatai, bet tai pasakytina apie antikūnų lygius, o ne apsaugos patikimumą.
Todėl reikėtų vadovautis esamomis rekomendacijomis, nes nėra galutinai įrodyta, kad įvairių vakcinų derinimas būtų kažkuo pranašesnis“, – dėstė V.Usonis.
Dėl vaikų skiepijimo nekyla abejonių
Dažnai girdėti pasiūlymai skiepytis prieš savaitgalį. Profesorius pritarė nuomonei, kad tokia rekomendacija liaudyje galėjo susiformuoti dėl šalutinių reakcijų tikimybės.
„Vakcinos įskiepijimas yra biologinis procesas ir mūsų organizmas reaguoja į tai. Savaitgalį laisvos dienos, kai žmonės gali pabūti namie, turėti mažiau fizinio aktyvumo. Kitos prasmės skiepytis prieš savaitgalį aš nematau“, – tikino V.Usonis.
Pastebėjus, kad žmonėms kyla abejonių dėl vaikų skiepijimo saugumo, jis rekomendavo kliautis oficialiais ir patikimais informacijos šaltiniais.
Lietuvoje – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapiai. Tarptautiniu mastu – Europos vaistų agentūros, Europos ligų kontrolės centro internetiniai puslapiai.
„Labai patikimai įrodyta, kad vakcinos skiepijimas vaikams yra saugus. Taip, ir vaikams po skiepo gali pasireikšti povakcininės reakcijos, kaip ir skiepijant bet kokia vakcina.
Itin retais atvejais gali būti ir nemalonių povakcininių reakcijų. Tą ir Lietuvoje gydytojai yra matę. Sakykime, miokardito atvejai po vakcinos įskiepijimo. Todėl profilaktikai tokių reiškinių vaikams kelias dienas po skiepo nedalyvauti varžybose, vengtų didelio fizinio krūvio.
Bet net tokių nepageidaujamų reakcijų baigtis yra gera, neturi jokių liekamųjų reiškinių. Šiandien vakcinos skiepijimo nauda nepalyginamai viršija galimą nedidelę riziką“, – užtikrino profesorius.
Jis pridūrė, kad apie vaikų skiepijimo praktinę naudą, veiksmingumą ir saugumą jau patvirtina JAV bei Izraelio patirtis. Vien JAV nuo COVID-19 jau pasiskiepijo arti 3 milijonų 5-11 m. amžiaus vaikų.
