Į portalo lrytas.lt redakciją kreipėsi skaitytoja negavusi taip reikiamo siuntimo. „Baigėsi nemokami siuntimai iki Naujų metų, tokie limitai. Jeigu norite tyrimų, reikės eiti pas privačius gydytojus klinikose“, – tokius žodžius iš šeimos gydytojos išgirdusi tikino vilkaviškietė.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai patikino, kad jokie siuntimų limitai neegzistuoja. Tą patvirtino ir specialistai. Tačiau jie pastebi, kad eilės pas gydytojus padiktuoja „neoficialius limitus“.
Kardiologo laukia pusmetį
„Oficialiai jokių limitų nėra ir negali būti. Limitai atsiranda dėl esančio specialistų trūkumo ir perteklinio pacientų kiekio, kurie nori patekti pas tuos specialistus.
Realiai gydytojas mato, kad pas specialistą pacientas gali patekti tik po 6 mėnesių ar dar ilgiau. O žmogus nori greitai, už savaitės, už dviejų“, – lrytas.lt sakė Lietuvos bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.
Pasak jo, gali būti, kad šeimos gydytojas, matydamas, kiek ilgai pacientui tektų laukti, kol specialistas jį priims su siuntimu ir pasiūlo kreiptis į privačią gydymo įstaigą.
„Nenatūraliai susidaro tokia situacija, kad pacientas supranta, jog jis nepateks pas specialistą vienoje ar kitoje poliklinikoje ir turės kreiptis į privatų gydytoją“, – pridūrė profesorius.
Jis pažymėjo, kad gydytojų specialistų rengimas – ilgas procesas, tad greito būdo jų trūkumui išspręsti nėra.
„Dalyje rajonų poliklinikų net nėra tų specialistų, kurie turėtų ten būti ir pacientas priverstas važiuoti į kitą rajoną. Gaunasi, kad gydytojas perkrautas darbu“, – konstatavo J.Kalibatas.
Jis pridūrė visai neseniai pats pabandęs patekti pas kardiologą „valdišku būdu“. Laukti gydytojo profesoriui teko 6 mėnesius.
Privatus gydytojas – nebūtinai mokamas
„Norėtume patikinti, kad jokie limitai siuntimams neegzistuoja. Šeimos gydytojas pacientą siųsti gydytojo specialisto konsultacijai gali tiek kartų, kiek mano esant reikalinga. Atkreipiame dėmesį, kad karantino ir ekstremalios situacijos metu siuntimas tiek pas gydytojus specialistus, tiek reabilitacijai galioja 60 dienų, o ne 30 kaip buvo įprasta.“, – lrytas.lt patikino VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė.
Naudinga žinoti tai, kad siuntimą iš šeimos gydytoją gavęs žmogus nebūtinai turi tekinom lėkti į vietos polikliniką. Jis gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl reikalingų paslaugų teikimo.
Tokių įstaigų sąrašą galite rasti čia.
Išaugusi apkrova
Ar privačiose gydymo įstaigose šį rudenį padaugėjo pacientų be siuntimo? Lietuvos Privačių Sveikatos Priežiūros Įstaigų Asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius patvirtino pastebėjęs tokią tendenciją.
Anot jo, pacientai be siuntimo pas privačius gydytojus beldžiasi, nes apsunko patekimas net pas šeimos gydytoją. Jie apkrauti, nes dėl ankstesnių suvaržymų padaugėję pacientų, kurie skundžiasi ne COVID-19 ligos simptomais.
„Kitas dalykas – sezoniškumas. Rudenį ir žiemą padaugėja žmonių su peršalimo ligų simptomais. Tada eilės būna didesnės, išauga apsilankymų skaičius pas šeimos gydytojus, jie nespėja aptarnauti gyventojų. Tuomet pacientas pasveria, kiek realiai ligonių kasų kompensacija sudaro, kokie privačios įstaigos įkainiai ir apsisprendžia į gydytojus specialistus kreiptis tiesiogiai“, – pastebėjo L.Paškevičius.
Jis patikino girdėjęs, kad po karantinų padaugėjo žmonių, kurie su šeimos gydytoju nori tiesiog pasikalbėti. Pacientas, užuot kreipęsis į psichologą, praveria šeimos gydytojo duris. Šiam dar mažiau laiko lieka kitiems pacientams.
Siūlo palengvinti naštą
Nei viena privati gydymo įstaiga dar nėra viršijusi visos 2021 metams numatytos metinės sutartinės sumos, lrytas.lt informavo VLK.
Tačiau L.Paškevičius tikino turintys kiek kitokių duomenų. „Mano žiniomis, tikrai yra įstaigų, kurios viršijo sutartines sumas. Kuomet taip nutinka, pagal teisės aktus yra tokia formuluotė, kad ligonių kasos, esant galimybei, gali apmokėti sutartines sumas.
Bet jei nėra tokios galimybės, pavyzdžiui, nesurenkamos lėšos, nepadidinamas PSDF (privalomas sveikatos draudimo fondas) finansavimas, tai gali ir nesumokėti. Ta rizika visuomet yra. Kai kurios įstaigos dėl to ir stabdo ligonių kasų finansuojamų paslaugų teikimą, jeigu yra didesnės sumos, nes tuomet išauga nuostolio rizika“, – paaiškino L.Paškevičius.
Jis pažymėjo manąs, kad šeimos gydytojų krūvį sumažinti įmanoma. Pašnekovo siūlymu būtų galima įtvirtinti nuostatas, kad ekstremaliosios situacijos sąlygomis pas tam tikrus specialistus būtų galima kreiptis ir be siuntimo.
„Sakykime, nereikėtų žmogui siuntimo pas kardiologą. Gal ir į tų specifinių sričių specialistus, kur šeimos gydytojas nėra toks būtinas, pavyzdžiui, traumotologą. Jeigu žmogus turi kokį sumušimą, tai gal jam šeimos gydytojo konsultacija nėra būtina. Tai atlaisvintų ir šeimos gydytojus“, – aiškino L.Paškevičius.
Jo siūlymu, šeimos gydytojai dalį savo funkcijų galėtų perleisti kitiems medikams.
„Svarbu nuo šeimos gydytojų nukrauti techninius pakaitinius darbus. Kitų šalių patirtys rodo, kad apmokius slaugytojus, parengus specialiai, jie sėkmingai gali išrašyti dalį vaistų, pratęsti juos.
Nebūtinai reikalingas šeimos gydytojo kontaktas. Kartais užtektų ir slaugytojo pokalbio telefonu, vaistams pratęsti gi vizitas pas šeimos gydytoją tikrai nereikalingas. Paderinus reglamentavimą šitą klausimą būtų galima išspręsti“, – patikino L.Paškevičius.
Srautai augo vienodai
VLK atstovai patvirtina, kad spalį pas gydytojus specialistus patekti norinčių gyventojų tik daugėjo. Tačiau tikino, kad žymesnio paslaugų apimčių augimo tik privačiose gydymo įstaigose nepastebėjo.
„Pastebimas kai kurių sveikatos priežiūros paslaugų augimas visose Lietuvos gydymo įstaigose. Pavyzdžiui, gydytojų specialistų konsultacijų spalio mėnesį buvo suteikta apie 5 proc. daugiau nei rugsėjį.
Taip pat ir pirmojo etapo ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų apimtys spalio mėnesį padidėjo apie 7 proc. gydymo įstaigose, teikiančiose šias reabilitacijos paslaugas“, – dėstė VLK Sutarčių skyriaus vedėja Violeta Tylienė.
Eilės konkrečioje gydymo įstaigoje neretai priklauso nuo konkrečių gydymo įstaigų ar gydytojų populiarumo, įstaigos pajėgumo suteikti mažesnį ar didesnį kiekį paslaugų, jų organizacinių ir administracinių sprendimų.
V.Tylienės teigimu, medicinos paslaugų teikimas Lietuvoje jau beveik pasiekė 2019 m. lygį.
Tačiau ji sutiko, kad gyventojams gydytojų dėmesio luktelti tenka. „Reikia pripažinti, kad norint patekti pas gydytojus specialistus pacientams tenka palaukti eilėse.
Šiuo metu laukti gydytojo specialisto konsultacijos tenka panašiai tiek pat, kiek ir prieš pandemiją. VLK turimais gydymo įstaigų pateiktais spalio mėnesio duomenimis, pavyzdžiui, pas 60 proc. visoje Lietuvoje dirbančių kardiologų patenkama ne vėliau nei per 30 dienų, pas 74 proc. ortopedų-traumatologų taip pat patenkama per 30 dienų, tik pas 25 proc. oftalmologų reikia laukti ilgiau nei 30 dienų.
Eilių nėra arba jos minimalios pas chirurgus: 84 proc. chirurgų pacientus gali priimti per 0-14 dienų. Per panašų laiką galima patekti ir pas visus akušerius ginekologus, psichoterapeutus“, – vardijo V.Tylienė.
