Griežtai protestuojančių elgesį įvertinusi epidemiologė paaiškino, kaip švęsime Kalėdas

Protestuojančių prieš pandeminius suvaržymus elgesys rodo lengvabūdišką situacijos vertinimą, o artėjančios Kalėdos gali tapti nerimu dėl viruso netemdoma šeimos švente, jei tik visuomenė laikysis apsisaugojimo nuo užsikrėtimo priemonių, mano Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Daiva Razmuvienė, protestai, Kalėdos, koronavirusas.<br>lrytas.lt koliažas
Daiva Razmuvienė, protestai, Kalėdos, koronavirusas.<br>lrytas.lt koliažas
Koronavirusas, šventės<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>V.Skairaičio nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>V.Skairaičio nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>T.Bauro nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>R.Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas, šventės<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Nov 22, 2021, 4:26 PM, atnaujinta Nov 23, 2021, 6:04 AM

Pastarąsias 3-4 savaites specialistai nemažoje šalies dalyje pastebi naujų COVID-19 ligos atvejų mažėjimą.

„Bet tas mažėjimas nėra tendencingai žemyn krintanti kreivė. Yra bangavimas. Kelias dienas sergamumas savivaldybėje išauga, tuomet porą dienų mažėja.

Didžioji dalis Lietuvos savivaldybių yra ant tos mažėjimo bangos. Tačiau yra savivaldybių dalis, kuriose susirgimų skaičius auga. Nežymiai, bet vėl didėja“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė D.Razmuvienė.

Kaip atrodys Kalėdos?

Paklausta, kokia epidemiologinė situacija gali būti per Kalėdas, D.Razmuvienė patikino besitikinti, kad tai bus tikra šeimos šventė. Tačiau padėtis priklausys nuo to, kaip žmonės elgsis artimiausią mėnesį.

Pasak epidemiologės, teigiamai nuteikia laukiamas mokinių atostogų bei išaugusios vakcinacijos aspektai.

„Žiemos atostogos mokyklose duos teigiamą rezultatą ir jei nebus lankomasi visose socialinėse vietose, tą viruso plitimą galima pristabdyti.

Dabartiniu metu didžiąją dalį besiskiepijančių sudaro gaunantys trečią dozę. Reikia suprasti, kad po pirminio skiepijimo imunitetas baigia savo galiojimą ir organizmui reikalinga sustiprinančioji dozė.

Tie žmonės, kurie noriai skiepijosi masinės vakcinacijos pradžioje, dabar aktyviai skiepijasi trečia doze. Tai leis virusą suvaldyti, amortizuoti jo plitimą“, – paaiškino D.Razmuvienė.

Ji pabrėžė, kad prie geresnės viruso kontrolės prisidėti galėtų asmeniniai apsisprendimai.

„Tėvai galėtų sąmoningiau pažiūrėti į vaikų testavimą ugdymo įstaigose. Dabar sutinka testuotis tik 52 proc. Norėtųsi, kad mokyklose išaiškinamų ligos atvejų būtų daugiau“, – apgailestavo epidemiologė ir patikino, kad tai padėtų užkirsti kelią viruso plitimui šeimose ir tėvų darbovietėse.

„Laiko iki Kalėdų nebėra labai daug, bet jei visas šias priemones bandysime pritaikyti kiekvienas sau, įvertinę asmeninę riziką savo sveikatai, tai tos Kalėdos turėtų būti labiau šeimyniškos nei praėjusios, ar kitos pandemijos metu vykusios šventės“, – patikino D.Razmuvienė.

Ji kartu pridūrė, kad toliau neapleisti reikėtų ir nefarmacinių apsaugos priemonių, renginiuose lankytis apgalvotai, o viešumoje veido kaukes dėvėti tvarkingai.

Protestuojančių elgesys – lengvabūdiškas

Praėjusį savaitgalį Europoje nuvilnijo protestų banga prieš grįžtančius pandeminius ribojimus. Mitingas vyko ir Lietuvoje. Epidemiologė kylantį pasipriešinimą sieja su taip vadinamu pandeminiu nuovargiu.

„Žmonės pavargo, jiems tiesiog nusibodo. Jau antri metai diena iš dienos yra kalbama, kad reikia laikytis vienų ar kitų taisyklių. Turbūt, yra tas lengvabūdiškas supratimas, kad liga, virusas manęs nepažeis, aš nesusirgsiu“, – svarstė epidemiologė.

Ji pabrėžė, kad tokie susibūrimai veikia ne visuomenės, o viruso naudai. Infekciją D.Razmuvienė lygino su karo metu lakstančiomis kulkomis. „Dabartiniu metu tas virusas skraido gana intensyviai. Protestuodami, susiburdami sudarome tik dar palankesnes sąlygas virusui plisti, užkrėsti vienas kitą“, – apgailestavo D.Razmuvienė.

Ji pabrėžė, kad lengvai užkrečiama infekcija – globalinė problema. Todėl, kol bent dalyje pasaulio išliks didelis viruso paplitimas, ramios negalės jaustis net valstybės, kuriose epidemija atrodys suvaldyta.

Sudėtinga padėtis ligoninėse

Epidemiologė paaiškino, kad iki lapkričio daugiausia naujų susirgimų buvo fiksuojama tarp vaikų ir jų tėvų.

„Dabartiniu metu vaikų susirgimų kreivė krinta žemyn, bet protrūkiai mokyklose registruojami ir po atostogų. Jie nėra skaitlingi ar gausūs, bet per paskutines 14 dienų yra apie 700 protrūkių ir apie 370 yra ugdymo įstaigose. Reiškia, procesas nėra nurimęs“, – patikino D.Razmuvienė.

Pasak jos, didelį susirūpinimą vis dar kelia hospitalizacijos dėl COVID-19 ligos. Ji priminė, kad reanimacijos palatose vidutinis sunkių ligonių skaičius laikosi apie 150.

„Kiekvieną dieną į ligonines patenka apie 120-140 asmenų ir maždaug 80 proc. jų iš karto reikalinga deguonis ir sudėtingasis gydymas“, – pridūrė D.Razmuvienė.

Pasak jos, sergamumo mažėjimo tendencija gali išsilaikyti tik sparčios vakcinacijos dėka. D.Razmuvienė pasidžiaugė, kad kaip tik šiuo metu pastebima aktyvi revakcinacija.

Jos teigimu, teigiamos įtakos pandemijos valdymui gali turėti ir valdžios priimti nefarmacinių priemonių sugriežtinimai.

D.Razmuvienė išreiškė nerimą dėl savaitgalį rengtos „JAMAM“ akcjos. „Įvairūs žmonių kvietimai į prekybos centrus, pats faktas tokiu metu Lietuvoje skamba nelabai gerai. Juk Europos ligų ir prevencijos centras Lietuvą įvardija kaip keliančią susirūpinimą šalį“, – pabrėžė epidemiologė.

„Visiškai atsipalaiduoti, atsipūsti dar tikrai ne laikas“, – pridūrė ji ir paragino pasiskiepyti, įtikinti tai padaryti vyresnio amžiaus artimuosius.

Neišnaudota priemonė prieš virusą

D.Razmuvienė pastebėjo, kad geriausia epidemiologinė situacija šiuo metu fiksuojama būtent tose savivaldybėse, kurios ketvirtosios viruso bangos smūgį pajuto pirmos.

Raudonojoje COVID-19 zonoje šiuo metu yra Neringos, Rietavo ir Skuodo rajono savivaldybės. Šalia ribos – Plungė.

Didžiausias sergamumas – Birštono savivaldybėje.

Tiesa, D.Razmuvienė patikino, kad situacija išlieka trapi ir, priimant neteisingus sprendimus, jis gali vėl išaugti.

„Turime visi labai susirūpinti, nes šis laikotarpis yra šaltasis, kai daug laiko leidžiame uždarose patalpose. Tiek COVID-19, tiek kiti virusai, pavyzdžiui, gripas gali būti atnešti į šeimas, mokyklas, darbovietes“, – sakė epidemiologė.

Ji atkreipė dėmesį, kad dalis Europos valstybių dėl koronaviruso jau įvedė ir griežtesnius ribojimus, net paskelbė karantinus.

Kaip neišnaudotą priemonę Lietuvoje ji įvardijo nuotolinį darbą. „Pas mus Lietuvoje nuotolinio darbo procentas yra mažas. Tą mes matome ir iš protrūkių procento. Darbo vietose fiksuojame apie 8 proc. protrūkių. Jis po truputį didėja“, – pastebėjo D.Razmuvienė.

Ji pridūrė, kad šalyje daugėja ir protrūkių šeimose.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.