Visgi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė mano, kad pagrindiniai klausimai apie persirgimo ir vakcinų sukuriamo imuniteto veiksmingumo prieš omikron atmainą – dar neatsakyti. Jos teigimu, skiepus galima pritaikyti naujajam variantui, bet adaptuotos vakcinų versijos pasirodytų tik pavasarį.
„Akivaizdu, kad technologiškai nebūtų problemos sukurti naują vakciną, bet įvertinti jos veiksmingumui neužtektų 2-3 savaičių. Kol kas vakcinų kūrėjai kalba apie mažiausiai kelių mėnesių laikotarpį, kol pavyktų tokius tyrimus atlikti.
Vėliau, net ir pagreitinant vakcinos registracijos procesą, tai užimtų laiko. Todėl adaptuota vakcina anksčiausiai galėtų atsirasti kovo arba balandžio mėnesį, ar net vėliau“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė A.Žvirblienė.
Omikron – jau Lietuvoje?
Profesorė neametė galimybės, kad omikron atmaina – jau Lietuvoje.
„Pernai žiemą pradėjo plisti alfa atmaina ir iš pradžių nebuvo nei vieno atvejo. Paskui pavieniai atvejai ir galiausiai ta atmaina išplito labai plačiai. Tas pats vėliau buvo su delta atmaina... Tai, kad Lietuva kol kas nėra aptikusi tos (omikron – red. pastaba) atmainos nebūtinai rodo, kad jos nėra Lietuvoje. Sekoskaitos tyrimai truputį atsilieka nuo PGR tyrimų, visai gali būti, kad kažkas ir pas mus yra atvežęs tą atmainą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė A.Žvirblienė.
Kaip lrytas.lt paaiškino Lietuvos sveikatos mokslų universtiteto (LSMU) genetikas Lukas Žemaitis, sekoskaita vystoma dvejomis kryptimis. Iš visų šalyje nustatomų atvejų tik dalis atsitiktinių mėginių yra siunčiami sekoskaitos tyrimams. Tačiau dėl omikron atmainos grėsmės į laboratijas keliauja ir visi teigiami iš užsienio atvežtų viruso atvejų mėginiai.
„Jie yra tiriami skubos tvarka. Tai gali užtrukti iki savaitės, bet įtarimą keliančių mėginių ištyrimas, manau, turėtų būti greitesnis“, – pasakojo L.Žemaitis.
Tai, kad Lietuva yra vienintelė Baltijos valstybė, neužfiksavusi omikron atmainos atvejų, genetiko tikinimu, tikrai nereiškia, kad naujasis viruso variantas praslysta pro Lietuvos mokslininkų akis.
„Mūsų sekoskaitos pajėgumai yra didesni nei Latvijos, ar Estijos. Yra vienas būdas, kaip omikron atvejį gali įtarti anksčiau. Naudojant tam tikro gamintojo reagentus, esančiai atmainai yra gaunamas neigiamas arba teigiamas signalas. Laboratorijos Lietuvoje informuotos apie tai. Nustačius bet kokį įtartiną atvejį, tas mėginys siunčiamas sekoskaitai“, – patikino L.Žemaitis.
Svarbiausi klausimai – neatsakyti
A.Žvirblienė paaiškino, kad nuo omikron atmainos išplitimo pagelbėti gali tik pandeminiu laikotarpiu jau išbandytos priemonės: kaukių dėvėjimas, atstumų laikymąsis, vakcinacija.
„Kitos šalys jokių ypatingų priemonių taip pat neturi. Net tos valstybės, kuriose omikron atmaina jau užfiksuota, pavyzdžiui, Nyderlandai, naudoja tas pačias priemones, nes kitų ginklų šiai dienai mes neturime“, – sakė ji.
Kaip pažymėjo profesorė, omikron atmaina nerimą kelia dėl mutacijų gausos. Viruso pokyčiai apima ir S baltymo, kuris yra vakcinų sudėtyje, struktūrą ir kitose viruso vietose.
„Tai net gali šiek tiek pakeisti paties viruso biologiją, jo perdavimo greitį. Klausimų dėl šios atmainos yra daug, bet svarbiausias turbūt yra, ar persirgimas ir vakcinos apsaugo nuo šitos atmainos?
Taip pat nėra iki galo aišku, ar šita atmaina tikrai plinta greičiau. Netiesioginių įrodymų yra, bet reikėtų palaukti tikrų duomenų iš šalių, kuriose omikron atmaina jau užfiksuota“, – neskubėti su išvadomis ragino profesorė.
Pasak jos, dalyje Vakarų Europos valstybių stebimos net ir optimistinės nuotaikos, nes net ir praėjus pusantros savaitės nuo pirmųjų atvejų nėra stebimas joks infekcijos atvejų šuolis.
„Todėl kai kurie mokslininkai labai atsargų optimizmą išreiškė, kad galbūt omikron atmainos plitimas nėra tiek ženkliai didesnis, kaip buvo baiminamasi“, – sakė A.Žvirblienė.
Vakcinų pritaikymas – kelių mėnesių darbas
Galimas mažesnis vakcinų efektyvumas prieš omikron atmainą – opus klausimas. Tiek „Pfizer“, tiek „Moderna“ jau paskelbė planuojančios adaptuoti vakcinas nuo COVID-19 prieš naująjį viruso variantą.
„Bus pakeista vakcinų sudėtyje esanti RNR seka, tam kad skiepas būtų nukreiptas prieš omikron atmainą“, – paaiškino A.Žvirblienė ir pridūrė, kad vakcinų adaptavimo procesas gali būti lėtesnis nei naujosios atmainos plitimas.
Pritaikant vakcinas turėtų būti susintetinta nauja RNR seka, atlikti klinikiniai tyrimai su savanoriais, įvertintas jos veiksmingumas.
„Akivaizdu, kad technologiškai nebūtų problemos sukurti naują vakciną, bet įvertinti jos veiksmingumui neužtektų 2-3 savaičių. Kol kas vakcinų kūrėjai kalba apie mažiausiai kelių mėnesių laikotarpį kol pavyktų tokius tyrimus atlikti.
Vėliau, net ir pagreitinant vakcinos registracijos procesą, tai užimtų laiko. Todėl adaptuota vakcina anksčiausiai galėtų atsirasti kovo arba balandžio mėnesį, ar net vėliau.
Todėl, jei omikron atmaina plis labai sparčiai, negalėsime tikėtis, kad artimiausiomis savaitėmis jau turėsime pakeistą vakciną“, – perspėjo A.Žvirblienė.
Pritaria dėl galimybių pasų vaikams
Diskusijų sulaukia gruodžio pabaigoje Vyriausybės numatytas pakeitimas dėl galimybių paso naudojimo. Jo prašoma būtų ir vaikų nuo 12 metų, šiuo metu jis reikalingas asmenims nuo 16 metų.
Profesorės manymu, toks pakeitimas yra logiškas, tačiau ji teigė suprantanti ir kylant pasipriešinimą šiai idėjai.
„Viruso plitimas mokyklose ir taro paauglių yra gana didelis. Ugdymo įstaigose stebimi infekcijos židiniai. Žinoma, kad didesnis paskiepytų vaikų procentas padėtų suvaldyti situaciją.
Bet suprantama, kad visuomenėje dėl šitų pasų yra atgarsis, yra žmonių, kurie abejoja tos priemonės reikalingumu. Todėl diskusija ir vyksta. Žmonės gali reikšti įvairias nuomones, į jas yra įsiklausoma. Tai yra demokratijos požymis.
Bet reikia nepamiršti, kad yra būtinos priemonės, kurios leistų valdyti epidemiologinę situaciją. Kartais sprendimai nėra visiems absoliučiai patinkantys, bet jie yra būtini tam, kad mes galėtume funkcionuoti kaip visuomenė, nebūtų totalaus užsidarymo, karantino. Tos priemonės padeda išvengti tokių drąstiškų ribojimų“, – paaiškino A.Žvirblienė.
