Tiesa, operatyvioji COVID-19 mirčių statistika gali suklaidinti. Nors jau tapo įprasta, kad kiekvieną rytą paskelbiama apie kelioliką naujų koronaviruso aukų, tačiau, kaip nurodo pats Statistikos departamentas, tai tik preliminarūs duomenys. Per ateinančias dienas statistika pasipildo vėluojančiais įrašais, mirčių skaičius gali padidėti apie 30 proc.
Antai pirmadienio rytą buvo pranešta, kad per sekmadienį COVID-19 pareikalavo 15 gyvybių, tačiau atnaujinus duomenis, viruso aukų skaičius išaugo iki 22.
Žvelgiant į praėjusią savaitę, vidutiniškai koronavirusas per dieną pareikalauja beveik 21 gyvybės.
Didžiausias savaitinis COVID-19 aukų skaičius ketvirtosios viruso bangos metu buvo fiksuotas 43-ąją metų savaitę (spalio 25-31 d.). Tuomet per 7 dienas užkratas į kapus paguldė 253 šalies gyventojus.
Panašu, kad lapkričio pradžioje įvyko persilaužimas ir mirčių nuo koronaviruso skaičiai palengva ėmė mažėti. Praėjusią savaitę fiksuotos 146 mirtys yra mažiausias skaičius nuo 38-osios metų savaitės (rugsėjo 20-26 d.). Tuomet per 7 dienas nuo COVID-19 ligos mirė 115 šalies gyventojų.
Epidemiologė: situacijos gerėjimas sustojo
Nustatant daugiau susirgimų koronavirusu mokyklose, epidemiologinės situacijos gerėjimas Lietuvoje sustojo, sako vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.
„Sergamumas dabar yra stabilizavęsis ir to tokio sergamumo mažėjimo jau nebestebime. Ką mes matome, kad tas sustojimas yra sąlygotas daugiau padidėjusio sergamumo vėl vaikų tarpe, ypač 10–19 metų grupėje, – BNS teigė epidemiologė. – Vaikai grįžo į mokyklas ir sergamumas vėl pradėjo didėti.“
Statistikos departamento duomenimis, 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu rodiklis 100 tūkst. gyventojų mažėjo nuo lapkričio mėnesio. Pastarąją savaitę jis beveik nekinta ir išlieka panašus – kiek daugiau nei 850 atvejų.
Tuo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras antradienį pranešė, kad praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje buvo stebimi 705 aktyvūs protrūkiai, 455 iš jų – mokyklose, darželiuose.
„Sergamumas arba mažėja, arba yra stabilus visose amžiaus grupėse, išskyrus vaikus nuo 0 iki 9-erių, kur pakilimas nedidelis, didesnis yra mokyklinio amžiaus vaikų 10–19 amžiaus grupėje“, – teigė L. Ašoklienė.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad svarbiausias rodiklis, vertinant galimus naujus suvaržymus, yra ligoninių lovų užimtumas.
„Šioje vietoje nematome kažkokių didesnių pokyčių. Svarbiausia užduotis – neperkrauti sveikatos sistemos. Kol kas tokių signalų nestebime“, – kalbėjo epidemiologė.
Pasak jos, ligoninėse koronavirusu sergančių pacientų skaičius išlieka stabilus arba lėtai mažėjantis, panaši situacija ir reanimacijos skyriuose.
