Daugiau nei pusės minutės trukmės vaizdo medžiagoje matyti, kaip viena vakcinacijos centro darbuotoja laiko į viršų pakeltas ant žemės gulinčio vyriškio kojas. Prie jo palinkusios dar dvi baltai vilkinčios moterys ragina kvėpuoti. „Pasistenk kvėpuot, neskubėk, įtrauk giliai“, – nurodo moteriškas balsas.
Įrašo pabaigoje viena iš baltai vilkinčių moterų pakyla, pagelbėja kojas laikančiai kolegei jas patogiau atremti į kėdės atkaltę. Tuo pat metu aiškiai matyti, kad vyro ranka juda, kilnojasi krūtinė.
Įrašu socialinėje erdvėje pasidalinusi „facebook“ vartotoja jokios vertingos informacijos nepateikė, nepaaiškino, kur ir kada nufilmuotas matomas vaizdas arba kas nutiko įraše matomam žmogui.
Daugiau nei 3,3 tūkst. pasidalinimų socialiniuose tinkluose sulaukęs vaizdo įrašas turi ir kelis šimtus komentarų.
Vieni stebėjosi, kodėl kiti pasiskiepyti atėję žmonės ir toliau laukia savo eilės, antri piktinosi, kad tokie atvejai nepakankamai nušviečiami, nepatenka į televizijos akiratį, o treti postringavo, kad nuo skiepų galiausiai kris visi.
Pasijuto gerai
Tiesa, vaizdo įraše matomas vakcinacijos centro stendas savo spalvine gama ir dizainu primena Klaipėdos miesto savivaldybės skiepijimo nuo COVID-19 vietose naudojamus informacinius ženklus. Todėl lrytas.lt susisiekė su Klaipėdos vakcinacijos centro koordinatoriumi Gediminu Dragūnu.
Jis patvirtino, kad vaizdo medžiagoje matomas nutikimas yra tikras, o jis užfiksuotas trečiadienį (gruodžio 8 d.).
Pasak G.Dragūno, nepageidaujamas poveikis pasireiškė praėjus kelioms minutėms po vakcinacijos. Vyras pajuto silpnumą, pritemo sąmonė. Tačiau papildomos medikų pagalbos neprireikė.
„Pakalbinus žmogų ir davus atsigerti būklė pagerėjo, paguldytas ant kušetės, stebėtas apie 10-15 min. Pasijutus gerai žmogus išėjo, greitosios medicinos pagalbos ar stacionarizavimo neprireikė“, – teigia G.Dragūnas.
Jis paaiškino, kad vaizdo įraše matomi medikų veiksmai yra įprasti apalpimo atveju, jų tikslas – kraujotakos suaktyvinimas.
„Žmogaus paguldymas ir kojų pakėlimas sąmonės sutrikimo atveju pagerina kraujotaką galvos smegenyse, dėl to greičiau pagerėja būklė“, – komentavo G.Dragūnas.
Nepavojinga ir gydyti nereikia
Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja, medicinos mokslų daktarė Rugilė Pilvinienė portalui lrytas.lt komentavo, kad apie alpulį po vakcinacijos dažniau praneša patys pacientai.
„Ir tokie pranešimai yra registruojami kaip nepageidaujama reakcija. Pastebėta, kad žmonės alpsta po skiepijimo bet kokia vakcina, nepriklausomai nuo vakcinos sudėties, todėl manoma, kad tai yra reakcija į vakcinacijos procedūrą, o ne į pačią vakciną“, – pastebėjo ji.
R.Pilvinienės teigimu, alpulys, kitaip dar vadinamas vazovagaline sinkope, pasireiškia kai organizmas pernelyg jautriai reaguoja į tam tikrą dirgiklį. Tokiu dirgiklis gali būti skausmas, stiprūs emociniai išgyvenimai, kraujo vaizdas, medicininės procedūros, dūris adata.
„Vazogavalinės sinkopės metu staiga sumažėja kraujo spaudimas, pablogėja kraujo pritekėjimas į smegenis ir trumpam prarandama sąmonė. Kartais nualpus trūkčioja raumenys ir tai gali būti klaidingai palaikyta traukuliais“, – paaiškino VVKT atstovė.
„Vazovagalinė sinkopė nepavojinga ir jos gydyti nereikia“, – pabrėžė R.Pilvinienė.
Paklausta, kokioms gyventojų grupėms alpulys po vakcinacijos pasireiškia dažniau, ji atkreipė dėmesį JAV atlikto tyrimo duomenis, kurie rodo, kad 62 proc. pranešimų apie alpulį po vakcinacijos sudarė pranešimai 11-18 metų asmenims.
„Alpulys paprastai trunka tik pora minučių ir praeina be jokių padarinių. Tačiau nualpęs žmogus gali nukristi ir susižaloti, todėl svarbu imtis priemonių, kad būtų išvengta sužeidimo nualpus. Būtent dėl šios priežasties žmonės skiepijami sėdint ar gulint. Pajutęs alpulio ženklus (silpnumą, svaigulį, pykinimą), asmuo turėtų atsigulti arba sėdint nuleisti galvą tarp kelių. Tokiu atveju nereiktų staigiai stotis“, – patarė specialistė.
Dažniausiai alpsta dėl streso
Medikai pastebi, kad adatos dūris iš kojų išversti gali ir didžiausius vyrus, o reakcija visiškai nesusijusi su suleidžiamo preparato sudėtimi arba poveikiu.
„Per savo didžiulę praktiką teko ne vieną atvejį matyti, kai bandai leisti vaistus į veną ir dar net neįdūrus žmogus sako, kad jam jau bloga, neteks sąmonės. Yra įvairių žmonių ir jų psichologinė reakcija į patį dūrimo momentą gali būti ženkli ir baigtis alpuliu“, – lrytas.lt pasakojo Lietuvos bendrosios praktikos/šeimos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas.
Jis pridūrė, kad tokią reakciją iššaukti gali ir paprasčiausias įsibaiminimas atsiradęs dėl įvairios klaidinančios informacijos.
„Žmogus bijo skiepo, ateina jau stresuodamas, nusiteikęs, kad gali nutikti kažkas labai blogo, prisiskaitęs, kad jam iškart pasireikš anafilaksinis šokas ir jis numirs. Tada žmogui atrodo, kad čia vos ne rusiška ruletė: pasiseks arba ne. Kai žmogus ateina su tokia nuotaika, apalpimas gali būti“, – aiškino profesorius.
J.Kalibato įsitikinimu, dalis žmonių jaučiasi prigąsdinti ir socialiniuose tinkluose bei apskritai internetinėje erdvėje išplitusi dezinformacija ženkliai prisideda prie to, kad vakcinacijos nuo COVID-19 rodikliai yra žemesni, nei galėtų būti.
Tačiau profesorius pabrėžė, kad adatos baimė egzistavo gerokai iki COVID-19 pandemijos ir turi įvairias formas. „Esu matęs, kad žmogus dūrio į raumenį bijo baisiausiai, o, pavyzdžiui, dūrio į veną nebijo. O būna ir priešingai. Ta emocinė reakcija labai skirtinga“, – pastebėjo profesorius.
