Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 2123 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 12 žmonių, pasveikusiais pripažinti 1406 asmenys, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šeši mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą 1538 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 16 tūkst. 37 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1292 COVID-19 sergantys pacientai – beveik tiek pat, kaip prieš parą, 119 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 17,5 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,6 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nežymiai išaugo ir siekia 833,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat kiek padidėjo ir siekia 10,8 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo beveik 496 tūkst. gyventojų, o nuo jos mirė apie 7 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldytas 161 žmogus – maždaug pusšimčiu daugiau, nei buvo prieš parą.
63 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1090 žmonių.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė po tris asmenis 70-79, 80-89 ir 90-99 metų amžiaus grupėse, du mirusieji buvo vyresni nei 60-ies, vienas – vyresnis nei 100 metų.
Pilnai paskiepyti buvo pusė, t.y. šeši iš jų – po du vyresnius nei 60-ies ir 80-ies, po vieną 70-79, 80-89 metų amžiaus grupėse.
Iš beveik 7 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 562. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 13,3 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1,89 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,34 mln. gyventojų, dar maždaug 466 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo apie 12,8 tūkst. žmonių.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančią dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 67,7 proc. gyventojų.
Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – trečdalis. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 70,6 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,15 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 3,9 mln. dozių.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga apie 18,2 tūkst. žmonių.
Nepasiskiepijusiems nenori mokėti ligos išmokos
Daliai verslo siūlant nemokėti nedarbo išmokų išeinantiems iš darbo nesiskiepijantiems darbuotojams, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad labiau būtų linkusi svarstyti nemokėti jiems ligos išmokų.
Pasak Monikos Navickienės, nedarbo išmoka yra susijusi su žmogaus sumokėtomis įmokomis ir yra tam tikras draudimas.
„Kai žmogus mokėjo, jis kaupė savo socialinei garantijai. Bet tos diskusijos, aš jas girdžiu, darbdavių siūlymai, kurie ateina, jie visi yra svarstomi, svarstytume ir šį siūlymą“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.
„Tačiau jeigu kalbėtume apie kažkokios garantijos mažinimą žmonėms, kurie savo pasirinkimu nėra linkę skiepytis, tai turbūt ligos išmokos mokėjimas būtų labiau tikslingas diskutuoti“, – pridūrė ji.
Pasak M. Navickienės, ir dabar mokant ligos išmokas yra išlygų: žmogus jos negauna, jei patiria traumą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų ar kitaip nesisaugodamas.
Ministras: pandemiją valdome
Lietuvos pasirinkta COVID-19 pandemijos valdymo strategija veikia gerai ir yra rezultatyvi, teigia sveikatos apsaugos ministras.
Antradienį atsakydamas į opozicijos inicijuotos interpeliacijos klausimus Arūnas Dulkys pabrėžė, kad pandemijos sąlygomis Lietuva gyvena maksimaliai atvirą ir nesuvaržytą gyvenimą.
„Taip, tikslas toli gražu nepasiektas – kasdien suserga per tūkstantis žmonių, miršta dešimtys, kenčia ir vargsta nuo COVID-19 dešimtys tūkstančių, esame nežinomybėje prieš galimas naujas viruso atmainas. Tačiau jei ant stalo sudėsime visus veikiančius faktorius ir pasižiūrėsime už tvoros, kaip sekasi kitiems, pamatysime, kad turime, už ką sau padėkoti“, – sakė jis.
„Lietuvos pasirinkta pandemijos valdymo strategija veikia gerai ir yra rezultatyvi. Suprantu, kaip tai skamba paradoksaliai ir vis dėlto tokia yra tikrovė“, – teigė ministras.
Viruso protrūkiai
Antrąją gruodžio savaitę aktyvių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių fiksuota mažiau nei prie štai, tačiau protrūkių žemėlapio traukimasis nebuvo reikšmingas. Iš viso praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 683 aktyvūs protrūkiai, kai savaitę prieš tai tokių protrūkių buvo registruoti 705, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos, laikinai einančios direktoriaus pareigas, Giedrės Aleksienės teigimu, situacija, vertinant protrūkius, šiuo metu primena švytuoklę.
„Vieną savaitę matome, jog situacija nežymiai keičiasi į blogąją pusę, kitą savaitę – į gerąją. Tai rodo, kad situacija, nors išlieka sudėtinga, bet yra gana stabili. Tokias tendencijas stebime daugelyje sektorių, įskaitant ir ugdymą“, – sako G. Aleksienė.
Situacija ugdymo įstaigose per savaitę, vertinant registruotus protrūkius, nepasikeitė, jų registruota beveik tiek pat, kaip ir savaitę prieš tai. Aktyvių COVID-19 protrūkių, registruotų ugdymo įstaigose, praėjusią savaitę fiksuoti 457, savaitę prieš tai – 455.
Liūto dalį protrūkių struktūroje, kaip ir laikotarpiais prieš tai, sudaro pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos. Pastarąsias kelias savaites, nors nežymiai, tačiau auga ikimokyklinio ugdymo įstaigose fiksuotų aktyvių protrūkių dalis – praėjusią savaitę ji siekė apie 18 proc., savaitę prieš tai – 15 proc.
