Mokslininko teigimu, labiausiai tikėtini yra trys tolesni koronaviruso evoliucijos scenarijai, o optimistiškiausiu iš jų virusas galėtų nebekelti bėdų jau šią vasarą.
Akivaizdūs skaičiai
Santaros klinikų Biobanko skyriaus vedėjas Daniel Naumovas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo, kad omikron nuo kitų koronaviruso atmainų skiriasi ganėtinai stipriai, o pagrindę omikron savybę – daug greitesnį plitimą nei visų kitų anksčiau cirkuliavusių atmainų – jau stebime ne tik teoriškai.
„Omikron jau paplito po visus kontinentus, pasiekė mūsų kaimynus ir net pas mus atvyko. Vien pažiūrėjus į skaičius, ypač Jungtinės Karalystės, kur atvejų skaičius yra neįtikėtinai didelis – didžiausias per dvejus pandemijos metus. Jei dar lapkričio mėnesį JK buvo apie 40 tūkst. atvejų per dieną, tai dabar, pradedant dominuoti omikron atmainai, jau yra 120 tūkst. atvejų per dieną. Aiškiai matome plitimo greitį“, – įvardijo D.Naumovas.
„Bet yra ir kitos savybės: pasikeitusi simptomatika, pasikeitęs mirtingumas“, – pridūrė jis.
Santaros klinikų medikas svarsto, kad omikron šiuo metu Lietuvoje dominuojančią delta atmainą išstums vos per mėnesį.
„Tikėtina, kad išstums labai greitai. Jei žiūrėtume istoriškai, atkeliavusi alfa atmaina uždominavo per tris-keturis mėnesius. Delta – per du mėnesius. Tikėtina, kad omikron per mėnesį, virš mėnesio jam reikės, kad išstumtų net ir tą pavojingąją delta atmainą.
Tikėtina, kad po švenčių, labiau sausio viduryje bus daugiau omikron negu deltos, o jau žiemos pabaigoje turėsime tik omikron atvejus“, – prognozavo D.Naumovas.
Tuo metu paklaustas apie tolesnius viruso virsmus, D.Naumovas įvardijo tris galimus koronaviruso evoliucijos scenarijus.
„Kai tik delta paplito Europoje ir pasaulyje, galvojome, kad sekantis palikuonis bus deltos palikuonis. Bet ne – atsirado omikron iš Pietų Afrikos, kuri nėra deltos kilmės atmaina. Reiškia, kad virusas gali plisti labai įvairiomis kryptimis, ypač tose regionuose, kur epidemiologinė situacija prižiūrima kiek silpniau, galbūt žmonės gyvena mažiau higieniškai, rečiau kaukes nešioja, rečiau skiepijasi.
Mes vis dar negalime sakyti, kad jo evoliucija jau keliauja nusilpusio viruso linkme. Reikia taip tikėtis, nes jeigu omikron išstums visus kitus, tai valio – galbūt judėsime ta linkme ir virusas evoliucionuos taip, kad taps kaip peršalimo virusas, t.y. – pavojingas tik labai, labai nusilpusiems ir seniems žmonėms. Bet bendrai niekam nieko nebus ir galbūt nereikės PGR testų, nes virusas tiesiog visą laiką bus tarp mūsų.
Tačiau teoriškai virusas dar galėtų evoliucionuoti ir kitomis linkmėmis – yra tokia tikimybė, kad virusas pasikeis taip, kad jis taps labiau mirtinas. Žinome, kad SARS-CoV-1 arba MERS-CoV mirtingumas tikrai daug didesnis negu SARS-CoV-2. Arba evoliucija gali judėti ta linkme, kad virusas visiškai „pabėgs“ nuo skiepų, nuo natūralaus imuniteto ir nuo vaistų.
Yra trys tokie keliai. Lieka tikėtis, kad virusas pasirinks mums geriausią kelią – taps silpnas, niekam neįdomus“, – vylėsi medikas.
Pats realiausias scenarijus, anot jo, kad kovoje su virusu šalys imsis „perdegimo“ taktikos – nesiims griežtų ribojimų, o nepasiskiepiję žmonės persirgs ir įgaus natūralų imunitetą.
„Manau, kad imunitetą įgaus visi. Ne visi jį įgaus per skiepus, bet ir natūraliai, kadangi omikron taip stipriai plinta. Nė vienas iš mūsų neliks nesusitikęs su virusu – tik vieniems pasibaigs gerai, kitiems blogai.
Norisi tikėti, kad jau vasarą šis virusas nebekels mums bėdų ir šalys priims tokią politiką, kad jau galimai nereikės per didelių ribojimų, galimai nereikės kiekvieno žmogaus testuoti.
Bet ligoninėse, ypač skyriuose, kurie dirba su imunosupresuotais pacientais, chirurgijos skyriuose, kur pacientai labai silpni ir jiems bet koks virusas yra mirtinas – manau, kad jiems vis tiek liks PGR testai, kaukės, ten turės dirbti pasiskiepiję žmonės“, – prognozavo medikas.
Šventinio laikotarpio pasekmės
D.Naumovas įsitikinęs, kad šventinis laikotarpis turės įtakos omikron plitimui Lietuvoje, tačiau jis teigė nemanantis, kad dėl to Vyriausybei reikėjo įvesti papildomų viruso valdymo priemonių.
„Pažiūrėjus į praėjusios savaitės automibilių spūstis, užpildytas parduotuves – žmonės nori švenčių, nori pailsėti. Pandemijos problemos yra kelios: maža to, kad žmonės tiesiogiai miršta nuo viruso, bet ir pavargsta – ne tik gydytojai, mokslininkai, bet kiekvienas mūsų pavargome.
Dar viena didžiulė problema yra ir psichologinė, kuri liks dar dešimtims metų į priekį. Jei atimsime iš kiekvieno žmogaus šventes, tai daug geriau nuo to nebus.
Ši švenčių situacija tikrai paskatins viruso plitimą. Bet ar mums reikėjo padaryti griežtą karantiną, sakyčiau, kad ne“, – kalbėjo jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, jog tuo atveju, jeigu Lietuvoje vėl prireiktų įvesti karantiną, jis būtų trumpas, bet griežtas. Ji priminė, kad Vyriausybė yra nusprendusi griežtus ribojimus įvesti tuo atveju, jeigu užimtumas reanimacijose pasiektų 240 lovų.
