Įvykusios koronaviruso mutacijos, pakeitusios spyglio baltymo struktūrą, sudarė palankias sąlygas virusui tapti atsparesniu visoms naudojamoms COVID-19 vakcinoms bei daug kartų padidinti užkrečiamumo lygį. Tai, kad omikron taps dominuojančia pasaulyje koronaviruso atmaina niekam jau nekelia abejonių. Vienintelis klausimas – kaip greitai?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys rodo, kad vien tik per paskutinę praėjusių metų savaitę naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičius išaugo net 11 proc., ir daugelyje šalių dominuojanti viruso atmaina tampa omikron. 2022-01-03 duomenimis pasaulyje registruota apie 2,4 milijono naujų užsikrėtimų COVID-19, tarp kurių jau didelę dalį sudaro omikron atmaina.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras nurodė, kad dabartiniu metu šalyje net 73 proc. naujų užsikrėtimų sukelia omikron atmaina. Taip, JAV registravo dienos užsikrėtimų omikron rekordą – 488000 atvejų.
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras taip pat nieko optimistiško nepateikia. Vien Prancūzijoje per dieną registruota net 200000 omikron atvejų. Be abejo, šventinis periodas, visiškas žmonių atsipalaidavimas, apsaugos priemonių nesilaikymas ženkliai pablogino užsikrėtimų statistiką. Tiek mokslinėje, tiek populiarioje spaudoje dabartinė situacija pasaulyje apibūdinama kaip katastrofiškas, nevaldomas omikron plitimas.
Beje, farmacinių kompanijų „Eli Lilly“ ir „Regenaration“ sukurtas monokloninių antikūnų preparatas, pasižymėjęs puikiu klinikiniu efektu net esant sunkioms koronaviruso delta atmainos formoms, prieš omikron buvo bejėgis.
Didesnio optimizmo suteikia tai, kad konkuruojančių farmacinių kompanijų „GlaxoSmithKline“ ir „Vir Biotechnology“ sukurti monokloninių antikūnų preparatai tikrai turi poveikį Omikron. Kalbant apie Omikron milžinišką užkrečiamumo lygį, vis dėto, tvirtai galima teikti, kad šis virusas žmonijos tikrai nesunaikins.
JAV mokslininkų pateikti duomenys rodo, kad omikron sukeltos sunkios klinikinės ligos formos yra labai retos. Jei, patekus į ligoninę dėl delta atmainos oksigenoterapija buvo reikalinga 74 proc. asmenų, tai dėl omikron – šis gydymo metodas taikytas tik 17,6 proc. atvejų, o pacientai buvo išrašomi jau po 3 dienų, kai dėl delta infekcijos ligoninėje vidutiniškai buvo gydomi 8 dienas.
Stacionarinis mirtingumas dėl delta komplikacijų buvo 21,3 proc., kai omikron atveju siekė tik 2,7 proc.
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis Europos šalyse nuo omikron sukeltų komplikacijų mirė tik 7 asmenys.
(Centro duomenys, kiek pavėlavę, nes antradienį Danija pranešė, kad vien šioje šalyje fiksuota jau 18 mirčių nuo omikron atmainos sukeltos ligos – red. pastaba).
Vadinasi, mirtingumas ypatingai mažas. Juk Lietuvoje vien tik nuo gripo sukeltų komplikacijų kasmet miršta 15-20 žmonių. Klausimas – ar jau galime džiaugtis?
Užsienio internetiniuose portaluose pilna padrąsinimų, kad nuo omikron pasveikstama 100 proc., koronaviruso era baigiasi, nes omikron išstums delta atmainą, todėl visi lengvai persirgsime omikron ir įgysime po ligos tvirtą imunitetą.
Vis dėlto, didesnė dalis pasaulio mokslininkų bando nugesinti dalies visuomenės atstovų perdėtą optimizmą. Juk su omikron atmaina susidūrėme dar neseniai, nežinome, kokios gali būti vėlyvosios ligos pasekmės, kaip greitai gali atsirasti naujos mutacijos, galinčios greitai pakeisti ir sergamumo ir mirtingumo rodiklius.
Tikrai neaišku, ar išnyks delta atmaina. Todėl dabartiniu metu mūsų visų pagrindinis tikslas turėtų būti neužsikrėsti ne tik delta, bet ir nauja koronaviruso atmaina ar bent maksimaliai sumažinti užsikrėtimo galimybes. Todėl dauguma pasaulio mokslininkų nuomone, dabartinės COVID-19 vakcinos po dviejų suleistų dozių nesukuria pilnavertės apsaugos nuo omikron atmainos, todėl būtina kaip galima greičiau susileisti sustiprinančią trečią vakcinos dozę.
Vienas iš JAV žinomiausių kompiuterinių programų kūrėjų Spencer Kimball apskaičiavo, kad sustiprinančioji trečia vakcinos dozė, lyginant su pirmosiomis dvejomis, net 25 kartus padidina antikūnų garantuojamą apsaugą prieš omikron atmainą.
Vadinasi, trečioji vakcinos dozė yra tiesiog būtina, nepriklausomai nuo turimo antikūnų kiekio, nes šiuo metu dar tikrai nežinome, koks antikūnų titras pilnai mus gali apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos, pagaliau, ar efektyviai įsijungs ląstelinio imuniteto grandis ir dar daug kitų klausimų, į kuriuos mokslas greitu laiku tikrai atsakys.
Manyčiau, dabartiniame koronaviruso pažinimo etape ekspertų, mokslininkų, gydytojų pateikiami argumentai už trečią sustiprinančią skiepo dozę daugiau negu akivaizdūs.
