„Nėra skirtumo (tarp antikūnų – red.). Tik tiek, kad pas persirgusį žmogų bus platesnis antikūnų spektras. Tokiu būdu pas persirgusį žmogų jie galbūt gali būti ir efektyvesni.
Bet tik galbūt, nes (…) tuo momentu, kai žmogus serga, jo imunitetas yra nusilpninamas. Tas labai konkrečiai buvo parodyta tymų infekcijos atveju. Kai žmogus suserga tymais, jis tarsi praranda visą imuninę atmintį, kuri buvo prieš tai, jai atsistatyti reikia daug laiko.
Dėl to įgyti imunitetą taip vadinamu natūraliu būdu, persergant, yra labai pavojinga. Kitas klausimas, jei žmogus yra pasiskiepijęs ir paskui dar gauna viruso dozę, bet ne tokią didelę, kad tas virusas jį susargdintų. Tokiu atveju žmogus tik pastiprina savo imunitetą“, – „Lietuvos ryto“ televiziijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo S.Čaplinskas.
Testavimo svarba
Šalies vadovas Gitanas Nausėda tvirtina neatmetąs idėjos kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso, jeigu Vyriausybė neatsižvelgs į jo siūlymą pakeisti šio dokumento išdavimo tvarką.
Prezidento vertinimu, šiuo metu prieiga prie galimybių pasui tinkamų PGR tyrimų yra ganėtinai komplikuota, todėl pasikeitusi tvarka, jo nuomone, leistų supaprastinti galimybių paso gavimo tvarką.
S.Čaplinskas pabrėžė, kad 12-15 metų vaikai nėra jokie išimtis – jie taip pat dalyvauja koronaviruso plitimo procese.
„Paaugliai (epidemiologiniame procese – red.) dalyvauja beveik taip pat intensyviai, kaip ir suaugę žmonės. Tik mažesni vaikai daug mažiau“, – sakė S.Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad paaugliai taip pat gali susirgti sunkia COVID-19 ligos forma. Tik, laimei, jiems tai nutinka gerokai rečiau nei suaugusiems.
ULAC vadovas akcentavo, kad pandemijos valdyme itin svarbus yra aktyvus testavimas.
„Tam, kad ligą būtų galima diagnozuoti laiku, reikia kuo dažniau atlikti tyrimus. PGR tyrimai yra gana sudėtingi, jų atlikimas užtrunka. Bet buvo aiškiai įrodyta, kad dažniau, net 2-3 kartus per savaitę atliekami antigeno tyrimai gali epideminę kreivę nulenkti žemiau, nei kartą per savaitę ar 10 kas dienų atliekami PGR tyrimai.
Šia prasme, jei bus paskatinti intensyvesni tyrimai, dar mažiau vaikų atsisakys jų ugdymo įstaigose, žinoma, kad galime pasiekti geresnius pandemijos valdymo rezultatus“, – aiškino S.Čaplinskas.
Jis pabrėžė, kad testavimas išlieka svarbia pandemijos valdymo priemone, aktualus ne tik imuniteto neturintiems, bet ir pasikiepijusiems, ar persirgusiems.
„Strateginė klaida yra mažinti testavimą, siekiant, kad daugiau žmonių pasiskiepytų. Lazda tuomet smogs antru galu. Reikalingi ir skiepai, ir testavimas“, – aiškino ULAC vadovas.
Antigeno testai ir omikron atmaina
S.Čaplinsko teigimu, greitieji antigeno testai, esamais duomenimis, užsikrėtimą omikron atmainos virusu „pagauna“ panašiai efektyviai, kaip ir ankstesnių atmainų atveju.
„Bet kuriuo atveju dažnas testavimas gali padėti pandemijos kreivę palenkti žemyn efektyviai panaudojant antigeno testus“, – sakė ULAC vadovas.
Jis aiškino, kad PGR testai labiau tinkamas, norint įsitikinti ar žmogus tikrai serga, gali užkrėsti aplinkinius. Todėl jie ir naudojami diagnostikai.
Greitasis antigeno testas labiau tinkamas ligos pradžioje – prieš pat simptomų atsiradimą, ar pirmą jų dieną. Susirgimą antigeno testas gali užfiksuoti ir simptomų nejaučiančiam žmogui, bet, S.Čaplinsko tikinimu, jo patikimumas priklauso nuo, „kiek daug viruso žmogus tuo metu išskiria į aplinką“.
Serologinių tyrimų problema
S.Čaplinskas paaiškino, kad greitasis antikūnų testas, kai kraujo mėginys paimamas iš piršto, parodo tik, ar žmogus buvo susidūręs virusu, ar ne.
Tuo metu, kiekybinis antikūnų tyrimas, kai tiriamas veninis kraujas, gali nustatyti ne tik, ar žmogus buvo užsikrėtęs, bet ir kiek daug antikūnų jam susiformavo po ligos.
„Problema yra ta, kad antikūnų tyrimo metodai nėra visi vienodi, iki galo sertifikuoti. Žmogui susiformuoja įvairaus tipo antikūnai, o geriausiai apsaugą parodo neutralizuojantys antikūnai prieš taip vadinamą spyglio baltymo rbd segmentą. Iš kitos pusės – imunitetas tai ne tik antikūnai, bet ir imuninės atminties ląstelės.
Čia problema yra, kad nėra tokio tyrimo metodo, kuris konkrečiam žmogui pasakytų, kad jei turi tiek ir tiek antikūnų, tai net ir įkvėpęs infekcinę viruso dozę tu nesusirgsi“, – aiškino ULAC vadovas.
Pasak jo, didesnis antikūnų kiekis rodo, kad žmogų užkrėsti sunkiau, į jo organizmą turi patekti didesnis viruso kiekis.
„Deja, niekas negali pasakyti, kokia yra ta antikūnų titro riba, kai žmogus jau rizikuoja užsikrėsti“, – pridūrė S.Čaplinskas.
Antikūnų kiekybė kompensuoja kokybę
ULAC vadovas pastebėjo, kad prieš naujesnes viruso atmainas nukenčia antikūnų veiksmingumas, kitaip – jų kokybė. Tačiau tai gali kompensuoti kiekybė.
„Vaizdžiai šnekant, paskiepyto arba persirgusio žmogaus imuninė sistema sugeba dalinai kompensuoti ir tai, kas yra prarandama, kalbant antikūnų efektyvumo kokybę. Tai kompensuoja imuninės atminties ląstelės.
Problema ta, kad imuninės atminties ląstelės pradedamos gaminti tik praėjus 3-5 dienoms po to, kai žmogus vėl naujai užsikrečia virusu. Per tą laiką jis gali būti užkrečiamas, jam gali pradėti vystytis ligos simptomai.
Šioje vietoje antikūnų kiekybė yra labai svarbi. Žmogus galbūt išvis nepajustų klinikinių reiškinių ir nepradėtų ir viruso skleisti kitiems. Tačiau, kai suveikia imuninės atminties ląstelės, jos prigamina naują antikūnų kiekį, ląstelės-žudikės naikina užkrėstas ląsteles ir tokiu būdu paskiepytas arba persirgęs žmogus ne tik neserga arba serga lengviau, bet ir daug trumpesnį laiką platina virusą kitiems“, – aiškino S.Čaplinskas.
