Tačiau sveikatos ekspertai nemano, kad kovoje prieš omikron atmainą gali prireikti karantino – tokia priemonė nebūtų efektyvi.
„Mano asmenine nuomone, kalbėti apie karantiną dabar yra beprasmiška“, – antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu itin svarbu tinkamai pasiruošti dėl omikron atmainos išaugsiančiam sergamumui koronavirusu, tačiau visuomenės jau turimas imunitetas ir tas, kuris bus įgytas COVID-19 bangos metu, „leidžia ir tą atsargų optimizmą, kad pandemija ritasi pabaigos link“.
Ištestuoti visų nepavyks
Tačiau ženkliai išaugus koronaviruso plitimui, tikėtina, kad didesnės dalies susirgimų užfiksuoti nepavyks, nes testuoti tiek daug Lietuva neapajėgs.
„Apie 20 tūkst. PGR tesų per dieną – būtų mūsų lubos. Tų mėginių būtų galima paiimti ir daugiau, bet laboratorijų pajėgumai yra tokie“, – paaiškino A.Žvirblienė.
Todėl sveikatos ekspertai nuogąstauja, kad dalis žmonių neturės galimybės pasitikrinti, ar serga COVID-19 liga.
„Čia yra akivaizdžiai matoma problema. Tas „užsikimšimas“ neišvengiamai artėja, todėl kad daugybė žmonių pajutę simptomus dabar yra įpratę nueiti į mobilųjį punktą, pasidaryti PGR tyrimą ir gauti patvirtinimą, kad jie yra užsikrėtę koronavirusu.
Jei šitos galimybės fiziškai nebeliks, tai turi būti kažkokios alternatyvos. Pavyzdžiui, greitieji testai, nors neaišku, ar jie tiksliai parodys, pakaks jų jautrumo, bet vienas iš būdų būtų greitasis testas, kurio šiuo metu nepakanka, dabar reikia PGR testo po greitojo antigeno testo“, – būsimą problemą išryškino profesorė.
J.Augutis pridūrė, kad, jeigu vietos testavimo punkte reikės laukti ilgai, žmonės gali nebematyti prasmės testuotis.
Kaip pasiruošti omikron bangai?
Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys džiaugėsi, kad ligoninėje nėra gydomas nei vienas omikron atmainos virusu užsikrėtęs asmuo.
Kad omikron atmainos sukelta liga dažniausiai serga lengviau, pabrėžė ir J.Augutis.
„Lyginamoji analizė ir medikai patvirtina, kad omikron atmainos sirgimo eiga yra žymiai lengvesnė, palyginus su delta ar alfa atmainomis“, – akcentavo profesorius.
Tačiau, nors reanimacijos skyriai COVID-19 pacientais gali ir neužsipildyti, tačiau dėl ženklaus sergamumo išaugimo didesnė grėsmė kyla skubios medicinos pagalbos skyrių darbui – jie gali neatlaikyti apkrovos.
Tačiau bijoma, kad izoliuotis turės nemažai medicinos srities darbuotojų.
„Medikai labai aiškiai įvardija tą problemą, kad užsikrėtimų, tikėtina, daugės labai ryškiai, o tai reiškia, atsiranda grėsmė sveikatos apsaugos sistemai ne todėl, kad ji būtų perkrauta sunkiais ligoniais, bet sumažės dirbančių žmonių“, – pastebėjo A.Žvirblienė.
Todėl, pasak jos, reikalingi saviizoliacijos tvarkos pakeitimai.
Artėjantį omikron atmainos piką profesorė lygino su meteorologiniais reiškiniais, apie kuriuos žinome iš anksto, todėl turime pasiruošti.
„Tos bangos išvengti neįmanoma, bet turi būti pasiruošimas, nes iš kitų šalių patirties mes žinome, kaip tai gali atrodyti, kad dėl darbuotojų trūkumo ims šlubuoti sveikatos paslaugos – tam reikia pasiruošti“, – paaiškino A.Žvirblienė.
Mano, kad karantino nereiks
Profesorė pabrėžė, kad būtina prisitaikyti prie kintančios realybės. Pats koronavirusas, su kuriuo susiduriame dabar, yra kitoks, nei prieš metus. Be to, ženkliai geresnė ir visuomenės imunizacija.
„Kai kurios šalys priima sprendimus, kad užsikrėtimų stebėsena turėtų būti panašesnė į gripo stebėsėną. Mes žinome, kad yra tos imtys analizuojamos ir nustatoma, kad esant tam tikram skaičiui užsikrėtimų 100 tūkst. gyventojų yra sakoma, kad prasidėjo gripo epidemija. Tai yra įprasta praktika“, – sakė A.Žvirblienė.
Tačiau susirgimų augimas neturėtų lemti griežtesnių visa apimančių socialinio gyvenimo ribojimų.
„Mano asmenine nuomone, kalbėti apie karantiną dabar yra beprasmiška. Net jei pavyktų atitolinti tą viruso bangą, nieko tai per daug negelbėtų.
Tuo labiau, mes turėjome pristabdymą per moksleivių atostogas. Tai, sakyčiau, buvo toks „mini karantinas“. Žinome, kad per mokyklas viruso plitimas vyksta. Mano asmenime nuomone, apie karantiną reiktų pamiršti“, – tikino A.Žvirblienė.
Omikron banga bus trumpesnė
Tuo metu J.Augutis atkreipė dėmesį, kad omikron atmaina lemia greitą susirgimų augimą, tačiau bangos pikas būna trumpesnis. Todėl esą vos tik spėjus įvesti karantiną, susirgimų jau savaime imtų mažėti.
„Naudojantis kitų šalių patirtimi, galima teigti, kad kilimas viruso bangos iki maksimumo užtrunka maždaug 4-5 savaites. Lietuvoje tai jau prasidėjo, o daugelis požymių rodo, kad ir sergamumo nusileidimas yra staigus.
Jeigu kalbėtume apie karantiną, jam reikalingas laikas, o mes jau fiziškai nebespėtume. Kaip profesorė sako, karantinas prasmės tokios nebeturėtų, mes jį įvesti galėtume, kai banga pradėtų slūgti ir to efekto nepasiektume.
Čia reikalingos labai greitos priemonės, kurios galėtų apsaugoti žmones“, – pabrėžė J.Augutis.
Atsisakyti susibūrimų, svariai sumažinti bet kokius kontaktus, jei įmanoma – dirbti nuotoliniu būdu, laikytis visų infekcijos prevencijos priemonių, stebėti savo ir artimųjų sveikatą, pajutus net menkiausius viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms būdingus simptomus, likti namuose – šių taisyklių laikytis ir atsakingai vertinti situaciją, siekiant stabdyti viruso plitimą, antradienį paragino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.
Pasiskiepiję neturi atsipalaiduoti
A.Žvirblienė pabrėžė, kad nors sustiprinančiosios dozės – plačiai taikoma priemonė omikron plitimo akivaizdoje, tačiau ir pasiskiepiję turėtų išlikti budrūs, suprasti, kad gali užsikrėsti.
„Mes turime pakeisti tą požiūrį. Ir persirgę, ir skiepyti, ir tie, kurie sirgo bei skiepijosi, nors mes ir akcentavome, kad tai yra hibridinė apsauga, labai stipri. Dabar bet kuris iš mūsų gali pasigauti tą virusą.
Kitas klausimas, kad skiepyti ar persirgę, didesnė tikimybė, prasirgs lengvai. Bet virusą mes galime pasigauti, nes omikronui tai ir yra būdinga, kad jis gali peršokti tą apsaugą, sukurtą vakcinų ar persirgimo. Tas virusas dabar gerokai skiriasi“, – paaiškino A.Žvirblienė.
Ji pridūrė, kad lengvesne klinikine eiga pasižyminti omikron atmaina gali palengvinti visuomenės imunizacijos procesą.
„Tokia susilpninta versija viruso, kuris labai greitai plinta, ji, tiesą sakant, yra palanki ne tik virusui, bet tikėkime, kad ir mums visiems. Pavyko, kad dabar tas variantas nėra ir greičiau plintantis, ir labiau pavojingas“, – svarstė profesorė.
Tiesa, ji pridūrė, kad koronaviruso raida nesibaigė, jis evoliucionuos ir toliau. Tačiau A.Žvirblienė pabrėžė, kad situacija yra daug geresnė, nei pandemijos pradžioje, nes žmonės jau turi imunitetą.
„Situacija yra geresnė, o tai leidžia ir tą atsargų optimizmą, kad pandemija ritasi link pabaigos“, – sakė profesorė.
