Praėjusią parą nustatyti 4635 nauji COVID-19 atvejai, mirė – 6, pasveiko – 1942 žmonės, rodo paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Tai rekordinis atvejų skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios.
Visi mirusieji buvo nepaskiepyti arba paskiepyti nepilnai.
Praėjusią parą beveik 1,1 tūkst. žmonių buvo paskiepyta pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta per 14,4 tūkst. žmonių.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1079 COVID-19 sergantys pacientai – keletu daugiau nei prieš parą, 85 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 23,3 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 1281,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių – 18,6 procento. Abu jie paaugo, lyginant su praėjusia para.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo beveik 552 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė beveik 7,6 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 120 žmonių – keletu daugiau nei ankstesnę parą.
45 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 922 žmonėms.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiesiems galimybių paso būtų atlaisvinami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė trys 80-89, du 70-79 ir vienas 90-99 metų žmogus.
Visi jie nebuvo pilnai paskiepyti.
Iš 7565 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 683. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama per 14,3 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta apie 1 mln. 930 tūkst. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1 mln. 73 tūkst. gyventojų, dar 772 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančiąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69 proc. gyventojų.
Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų grupės, kur paskiepyta 3,9 proc. vaikų, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – 37,3 procento.
Vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 72 proc.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6 mln. 386 tūkst. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4 mln. 260 tūkst. iš jų.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga 28,3 tūkst. žmonių – beveik 3 tūkst. daugiau, lyginant su ankstesne para.
Keisis izoliacijos tvarka
Svarstoma švelninti izoliacijos taisykles, kad izoliuotis reikėtų tik koronavirusu užsikrėtusiųjų šeimos nariams, kai kuriems bendradarbiams.
Kaip spaudos konferencijoje antradienį teigė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškienė, konkretūs algoritmai „dar dėliojami“, tačiau besąlyginės izoliacijos išplitus omikron atmainai neliktų.
„Planuojama mažinti tų asmenų, kuriems izoliacija yra privaloma, skaičių, koncentruojantis į tuos, kurie turi pačią didžiausią riziką užsikrėsti, t.y. tie, kurie gyvena su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 infekcija. Papildomos rekomendacijos ir reikalavimai, siūlymai bus numatyti ir dėl kritinių tarnybų darbuotojų ar tais atvejais, kai kontaktas turėtas darbo vietoje“, – teigė J. Pakalniškienė.
Viruso pikas
Antradienį Prezidentūroje posėdžiavusios Sveikatos ekspertų tarybos nariai įvertino COVID-19 atmainos omikron įtaką Lietuvos epidemiologinei situacijai. Ekspertų teigimu, Lietuva omikron bangos piko metu gali tikėtis 5–9 tūkst. COVID-19 atvejų per parą. Vis tik, jų vertinimu, vertinant šalių, kuriose šios bangos pikas jau yra pasiektas, duomenis, galima tikėtis, kad į ligonines pakliūtų tik nedidelė dalis omikron atmaina užsikrėtusių gyventojų.
„Pagrindinis susitikimo ir pasitarimo klausimas yra omikron atmaina, jos dinamika ir įtaka Lietuvos epidemiologinei situacijai. Ekspertai pateikė, remdamiesi užsienio šalių analize bei moksliniais tyrimais, savo įžvalgas dėl omikron bangos Lietuvoje, ko galime tikėtis artimiausiu metu“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Protrūkių situacija – įtempta
Koronaviruso protrūkių situacija išlieka stabili, tačiau duomenyse dar neatsispindi omikron atmainos padariniai, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.
NVSC antradienį pateiktais duomenimis, bendrai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje fiksuoti 333 aktyvūs COVID-19 ligos protrūkiai, kai savaitę prieš tai – 451 protrūkis. Tačiau pažymima, kad statistikoje dar nėra matomas praėjusią savaitę fiksuotas naujų COVID-19 atvejų šuolis.
„Praėjusi savaitė buvo itin sudėtinga, matome reikšmingą epidemiologinės situacijos pablogėjimą. Bendras paros naujų atvejų skaičius priartėjo prie keturių tūkstančių, tokių tendencijų nefiksavome nuo 2020-ųjų pabaigos. Tai tik patvirtina, kad omikron atmaina sklinda žymiai sparčiau nei kitos, o tai reiškia, jog turime būti dar labiau dėmesingi, susitelkę“, – sako NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
Stabdo galimybių pasą vaikams
Vyriausybė ruošiasi laikinai stabdyti galimybių paso taikymą vaikams iki 16 metų, nes siekiama jame pripažinti mokyklose atliekamus savikontrolės profilaktinius antigeno testus, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Pasak jos, tėvams pagrįstai kyla klausimas, kodėl vaikui negali būti suformuotas galimybių pasas, jei jis testuojasi du kartus per savaitę ir gauna neigiamą atsakymą.
„Reikia laiko pasižiūrėti, kaip ir kiek tie techniniai dalykai išsprendžiami. Ir atitinkamai sudaroma galimybė vakcinuotis ir pasirengti, nes dalis tėvų sako, kad nepakako to laiko“, – antradienį aiškino A. Bilotienė Motiejūnienė.
