Vyriausybės patvirtintas pataisas tam, kad jos įsigaliotų dar turės priimti Seimas.
A.Dulkio teigimu, siūloma pertvarka siekiama išspręsti įsisenijusias sveikatos apsaugos sistemos problemas, kurios matomos buvo dar prieš COVID-19 pandemiją.
„Neramu mums gali būti dėl kito viruso, kuris buvo dar iki pandemijos ir kankino sveikatos apsaugos sistemą. Tai yra nuogos tiesos sakymo ir pokyčių baimės virusas“, – pristatydamas pertvarką trečiadienį sakė A.Dulkys.
Planuojama reforma turėtų paliesti visas 60 savivaldybių, trukti penkerius metus.
„Pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtų pataisų aiškinamajame rašte.
Anot projektų, būtų sukurtas naujas ligoninių tinklas, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą.
„Sistema, kaip matote, nuolat dirba, bet visi yra nuolat nepatenkinti. Daug ligoninių, bet mirtingumas didelis, gyvenimo trukmė trumpesnė nei kitose ES valstybėse, sveikatos sutrikimus, kuriuos galėtų pagydyti šeimos gydytojai ar specialistai ambulatoriškai, sprendžiame ligoninėse, tai, neabejoju, kad reikėjo šitų pokyčių jau anksčiau“, – aiškino A.Dulkys.
Tiesa, dalis savivaldybių baiminasi, kad dėl pertvarkos praras savo gydymo įstaigas, esą vietinė valdžia prarastų balso teisę sveikatos priežiūros įstaigų tinklo tvarkyme.
Tačau ministras tikino, kad su savivalda kalbamasi.
„Ir dabar didžioji dalis įstaigų yra savivaldybių pavaldume. O pagrindinis dalyvis su kuriuo viską turėtume derinti, yra pacientas. Šitą dalį mes, man atorodo, esame praleidę.
Bet, be abejo, ateityje kriterijai gydymo įstaigoms bus derinami su savivaldybėmis“, – sakė A.Dulkys.
Pasak ministro, kad pertvarka reikalinga sufleruoja ir gyventojų elgesys.
„Statistika, duomenys ir faktai rodo, kad pacientai, žmonės jau balsuoja už reformas. Jie balsuoja išvažiuodami į didesnes gydymo įstaigas, į didesnes savivaldybes, nes pasigenda didelės dalies paslaugų“, – aiškino A.Dulkys.
Įstatymu Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigojama nustatyti bazinį medicinos paslaugų paketą, privalomą visoms įstaigoms. Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų būtų nepajėgi teikti, ji galėtų sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga.
Numatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui.
Be to, savivaldybėse planuojama kurti naujus darinius – sveikatos centrus. Tai galėtų būti arba atskiras juridinis asmuo, arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.
Sveikatos centrai rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.
A.Dulkio tikinimu, sveikatos centrai turės sutrumpinti paciento kelią iki jam reikalingo specialisto.
Petvarkai – A. Verygos kritika
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritikuoja idėją dėl sveikatos centrų.
„Užsimojo viską sulipdyti, ką rado. Tačiau yra savivaldybių, kur visa pirminė sveikatos priežiūra yra privati, pavyzdžiui, Plungėje. Ten nėra nė vienos savivaldybei priklausančios šeimos klinikos, kaip jie ten lipdys?“ – BNS anksčiau sakė eksministras.
Jis teigė, kad tokiems centrams nepritaria ir šeimos gydytojai, nes „po vienu stogu palenda ir finansai“.
„Jeigu sulimpa ligoninė su pirmine priežiūra, ligoninės paslaugos yra brangios, ir jeigu ten kokios nors problemos, tą brangų, kai kada mažai reikalingą darinį reikėtų „užmaitinti“ pacientais“, – tvirtino politikas.
Projektuose taip pat numatyta atsisakyti savarankiškų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų bei specializuotų ligoninių. Jos būtų integruojamos į kompetencijų centrus – daugiaprofilines ligonines.
Priėmus tokią nuostatą, Vilniaus universiteto ligoninės „Žalgirio“ klinika, Vilniuje Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir panašios įstaigos turėtų tapti didžiųjų ligoninių padaliniais.
SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.
Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų.
