„Čia prevencijos priemonės yra aiškios. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labai lengvabūdiškai elgiasi tie, kas iki šiol yra nepasiskiepiję arba, kas pasiskiepijo tik dviem dozėmis ir nežino buvo persirgęs, ar ne, bet nepasiskiepijo trečia doze, kuri labai svarbi tam, kad sustiprintų antrinį imuninį atsaką – imuninės atminties ląsteles.
Puikiai žinome ir yra daug įrodymų, kad net ir vienas skiepas apsaugo nuo sunkios ligos išsivystymo. Tik, sakykime, daug mažesniu nuošimčiu, nei sustiprinančioji skiepo dozė. Taip, kad reikėtų pagalvoti apie tai“, – „Lietuvo ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė profesorius bei tuo pačiu patarė moktyojams laikytis ir kitų prevencijos priemonių.
Tuo metu dėl vaikų S.Čaplinskas pripažino, kad iš jų sunku tikėtis taisyklingo veido kaukių dėvėjimo, jiems taip pat reikia bendrauti ne tik mokykloje.
„Savaime aišku, kad tokiu būdu tie žmonės, kurie yra nepasiskiepiję, jie imunizuosis tuo natūraliu būdu. Deja, kai kas gali ir atsidurti ligoninėje“, – apgailestavo ULAC vadovas.
Svarbu užtikrinti testavimą
Valdantieji Seime ketvirtadienį patyrė fiasko. Galutiniame balsavime dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis Lietuvoje nuo vasario mėnesio medikams ir socialiniams darbuotojams turėjo būti įteisintas privalomas skiepijimas nuo koronaviruso, jiems pritrūko balsų.
Apie galimą šios sprendimo pasekmes paklaustas S.Čaplinskas pastebėjo, kad diskutuojant apie privalomų skiepų medikams ir socialinės globos darbuotojams reikalingumą „galima surasti 10 argumentų į vieną ir į kitą pusę“.
Pasak jo, situacija ligoninėse priklausys nuo prevencinių priemonių visumos taikymo. Tiesa, kaukių dėvėjimas, patalpų vėdinimas ir kitos alternatyvios priemonės, S.Čaplinsko įsitikinimu, skiepų pakeisti negali.
„Ne, (prevencinės priemonės – red.) jokiu būdu negali pakeisti skiepo, bet lygiai taip pat, manau, kad nebereikia kalbėti, kad skiepas yra vienintelė priemonė. Taip, imunitetas, skiepo indukuotas atsparumas ir sustiprinančioji dozė yra labai svarbu.
Bet lygiagrečiai labai svarbu ir kuo greičiau ir efektyviau diagnozuoti asmenis, kurie gali būti potencialūs infekcijos platintojai. Net ir pasiskiepiję, ar persirgę žmonės. Čia, ko gero, dar svarbiau yra sisteminis testavimas“, – aiškino S.Čaplinskas.
„Dar 2020 m. gale kalbėjau apie tai, kaip svarbu kuo plačiau diegti ir greituosius antigeno testus, dažniau testuojant sveikatos priežiūros, globos įstaigose“, – pridūrė profesorius.
S.Čaplinskas taip pat pabrėžė ir imuniteto būklės sekimo svarbą.
„Absoliuti dauguma šitų sektorių darbuotojų yra pasiskiepiję, bet itin svarbu, kad jie monitoruotų savo COVID-19 statusą“, – sakė profesorius.
Užsikrėtimų tik daugės
Kalbėdamas apie ligoninių situaciją S.Čaplinskas priminė aiškiai iškomunikuotą žinią, kad sveikatos priežiūros sistemai sunkiai pakeliama našta taptų 240 COVID-19 reanimacijos lovų.
„Labai svarbu, kad dabar, kai socialinis gyvenimas yra gana atviras, kai omikron atmaina turi savybę plisti daug greičiau negu kitos atmainos. Tai labai svarbu, kad jeigu pajutome ligos simptomus, arba yra įtarimas, kad buvome kontakte su sergančiu žmogumi, kuo greičiau testuotis ir izoliuotis.
Iš kitos pusės, manau, kad labai greitai prieisime tą ribą, kai kontakte buvę asmenys, o ypač, jeigu jie bus pasiskiepiję ar persirgę, klausimas, ar jiems iš karto reikėtų izoliuotis, galbūt, jiems pakaktų kiekvieną dieną testuotis ir tik tada, jeigu tampa aišku, kad žmogus tampa infekcijos nešiotoju ir gali perduoti virusą kitam, galbūt, tik tada reikėtų izoliuotis“, – svarstė ULAC vadovas.
„Akivaizdu, kad diagnozuotų infekuotų žmonių skaičius tik tai augs. Bet jeigu bus testuojama tik PGR metodu ir bus pasiekta testavimo pajėgumų riba, tai paprasčiausiai gana didelė dalis žmonių gali laiku nesužinoti, kad jie yra potencialiai pavojingi savo artimiausiems žmonėms, yra infekuoti“, – pridūrė S.Čaplinskas.
Rudenį – ir vėl nauja viruso banga?
„Gerai, kad taip atsitiko, mes dabar turime tą virusą, kuris10 kartų blogiau dauginasi plaučiuose, bet 70 proc. efektyviau dauginasi nosyje ir gerklose – reiškia jis plinta daug greičiau, bet sukelia švelnesnę ligos eigą“, – apie omikron atmainą kalbėjo S.Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad sunkiau sergančių nedaugėja ir dėl aukštos imunizacijos – daug lietuvių yra pasiskiepiję arba persirgę anksčiau.
„Iš kitos pusės, nereikia apsigauti. Tie žmonės, kurie neturės pakankamo imuniteto, deja, jie taip pat gali susirgti sunkiai. Tą mes ir matome. Ir dauguma iš tų, kurie patenka į ligoninę, yra nepasiskiepiję žmonės, arba imunitetas jau buvo išblėsęs, jeigu pasiskiepijo seniai“, akcentavo S.Čaplinskas.
Profesorius pabrėžė, kad tokia viruso mutacija yra natūralios pandemijos eigos dalis. Tačiau tai, kaip greitai pasieksime tašką, kai nebereikės jokių ribojimų, priklausys ir nuo visuomenės elgesio.
Be to, ši žiema, S.Čaplinsko nuomone, gali būti dar nepaskutinis koronaviruso pasispardymas.
„Deja, ligos protrūkiai išliks ne tik šią žiemą, bet, panašu, kad rudenį susidursime vėl su nauja banga. Tačiau kuo mažiau bus žmonių be imuniteto, tuo mažiau bus galimybės virusui plisti“, – paaiškino profesorius.
Jis pridūrė, kad omikron atmaina ėmė dominuoti dėl to, kad gerokai pranoko kitus koronaviruso variantus savo užkrečiamumu.
Pasak S.Čaplinsko, tautos, ar visuomenės, kuriose įgytas imunitetas prieš COVID-19 tebėra menkas, neišvystyta vakcinacija, kelia naujų, galimai žmonėms nepalankesnių koronaviruso atmainų atsiradimo grėsmę.
