RŠL direktorė Česlova Špūrienė neslėpė, kad situacija dėl augančio sergamumo COVID-19 sparčiai prastėja: „Nebetilpo ligoniai, todėl prašėme pagalbos atraminių ligoninių regione, patys atidarėme trečią skyrių.“
Pirmadienį RŠL buvo gydoma 70 ligonių, kuriems nustatyta COVID-19. Rytą reanimacijoje buvo gydomi šeši pacientai, ruoštasi į šį skyrių perkelti dar vieną sunkia forma sergantį ligonį.
Pasak direktorės, papildomų lovų jau atsirado Radviliškio ligoninėje, netrukus pasipildys ir Kelmės, Naujosios Akmenės, Pakruojo ligoninės: „Mūsų ligoninės papildomame skyriuje yra 19 lovų, iš kurių 4 – jau užimtos. Situacija yra tokia, kad skyrius gali užsipildyti per kelias dienas.“
Praėjusią savaitę koronaviruso infekcijos protrūkis fiksuotas Traumatologijos skyriuje – susirgo 12 darbuotojų, dauguma jų – slaugytojai.
„Susirgo vienas gydytojas. Bet jau svarstome, kad reikės besimptome forma užsikrėtusius medikus nukreipti dirbti į kovidinius skyrius,“ – sakė Č.Špūrienė. Pasak direktorės, sparčiai auga sergančių vaikų – pirmadienį Moters ir vaiko klinikoje buvo gydoma 15 mažųjų pacientų.
RŠL medikai pastebi, kad šios COVID-19 bangos metu itin išaugęs seergančių vaikų srautas. Daugumai jų liga nesunki, tačiau pasitaiko ir nerimą keliančių atvejų.
Antradienio duomenimis, sunki buvo dviejų vaikų būklė – jie paguldyti į reanimaciją. Ženkliai padidėjo mobiliojo tyrimų punkto darbo apimtys – praėjusią savaitę testavosi 4350 tūkstančiai žmonių, o koronaviruso užkratas nustatytas 31 proc. besitestavusiųjų.
Kaune – delta atmainos pikas dar nepasiektas
Kaip lrytas.lt patikino VUL Santaros klinikų atstovė Gitana Letukienė, Vilniaus regione koronaviruso pacientams skirtų lovų skaičiaus didinti šiemet dar neprireikė.
Tuo metu COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo docento Vaidoto Gurskio komentare teigiama, kad ir šio regiono ligoninėse situacija yra stabili.
„Nuo delta bangos piko lapkričio 3 d. stacionaro deguonies lovų skaičius sumažėjo nuo 520 iki 427, o RITS (reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus) lovų su dirbtinės ventiliacijos galimybe skaičius išliko stabilus (53 ir 51 lova)“, – teigia V.Gurskis.
Pasak jo, pirmadienį Kauno regiono ligoninėse yra 427 deguonies lovos (užimtumas siekia 65 proc.) ir 51 RITS lova (užimtumas siekia 41 proc.). Deguonies terapija skiriama 77 proc. deguonies lovų pacientų, o DPV taikoma 57 proc. RITS pacientų.
„Specialistai nuolat stebi epidemiologinę situaciją dėl spartaus naujos COVID-19 viruso atmainos omikron plitimo Lietuvoje ir Europoje. Kadangi ši banga Lietuvoje ir Kauno regione dar kyla, tikėtina, kad pacientų srautas, kuriems reikalinga deguonies terapija, didės. Tačiau pacientų srautas, kuriems reikalinga intensyvi terapija, artimiausiomis savaitėmis turėtų išlikti stabilus“, – prognozę pateikė V.Gurskis.
Panevėžys daugiau lovų neplanuoja
Panevėžyje papildomų priemonių dėl omikron atmainos sukeltos bangos imtis taip pat dar neprireikė. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (RPL) ir Panevėžio bei Utenos apskrityse šiuo metu yra stabili, stacionarių ir stebimų pacientų, sergančių COVID – 19 liga, skaičius nedidėja, lrytas.lt informavo RPL atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis.
„Šią savaitę lovų skaičiaus mūsų ligoninėje ir Panevėžio bei Utenos apskrityse esančiose gydymo įstaigose didinti COVID–19 liga sergantiems pacientams neplanuojame. Esame pasirengę padidinti lovų skaičių tuo atveju, jei susirgimų skaičius bei pacientų srautai išaugtų 25 – 30 proc.“, – komentavo jis.
COVID-19 pacientų gydymą regione koordinuojančios Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) atstovė Aistė Noreikaitė antradienio rytą lrytas.lt informavo, kad COVID-19 lovų skaičiaus didinti dar neteko.
Šiuo metu KUL gydoma 57 COVID-19 pacientai, 10 iš jų – RITS, nurodoma gydymo įstaigos komentare.
Tai, jog ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų situacija visos Lietuvos mastu atrodo menkai pakitusi, rodo ir skaičiai. Lygiai prieš savaitę (sausio 17 d.) Statistikos departamentas skelbė, kad ligoninėse gydomi 1072 COVID-19 sergantys pacientai, 84 iš jų – reanimacijoje.
Palyginimui, šio pirmadienio duomenimis, skaičiai panašūs – užimtos 1058 lovos, 92 iš jų – reanimacijoje.
Naujas ministro įsakymas
Trūkstant darbuotojų nuo pirmadienio leidžiama dirbti gyvybiškai svarbių sričių atstovams, sergantiems besimptome COVID-19 forma ar po buvusio kontakto su sergančiaisiais.
Pirmadienį įsigaliojo toks sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymas, tačiau ministras pažymi, jog situacija šalyje dar nėra tokia kritiška, kad reikėtų dirbti sergantiesiems.
„Turime pasirengti labiau kritiškai situacijai nei dabar ir numatėme, kad būtų užtikrintos kritiškos, gyvybiškai svarbios funkcijos. Mes parengėme tvarką ypatingai ekstremaliai situacijai, kai ji jau būtų kritiška“, – penktadienį sakė A. Dulkys.
Ministro pasirašytu įsakymu nustatoma, kad nauja tvarka galios gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdantiems darbuotojams, kurie privalo dirbti nepertraukiamai fiziniu būdu, „jei dėl didelio gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių darbuotojų, sergančių COVID-19 liga skaičiaus neįmanoma užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo“.
Minėtos išimtys bus taikomos daugiau nei 60-čiai įvairių subjektų energetikos, susisiekimo srityse, taip pat kai kuriems vidaus reikalų ir krašto apsaugos sistemų darbuotojams.
Sveikatos apsaugos srityje išimtys bus taikomos didžiajai daliai medikų – greitosios pagalbos, skubios pagalbos, COVID-19 skyrių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiantys darbuotojai ir kt. Prie jų priskirti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, laboratorijų ir kai kurie kiti darbuotojai.
Sprendimą dėl sergančiųjų darbo turės priimti darbdavys, kai susidarys toks darbuotojų trūkumas, jog nebegalės būti užtikrinamos gyvybiškai svarbios funkcijos.
