Jaunam vyrui kitą savaitę numatyta planinė operacija Kauno klinikose. Medikai Povilui nurodė, kad jis turi pasidaryti testą, kuris galiotų 72 valandas. Kaip žinia, COVID-19 patikros punktai paskutinėmis savaitėmis tiesiog apgulti – registracijos vietos užpildytos kelios dienos į priekį.
Todėl Povilas suskubo registruotis testui, tačiau vienas iš būtinų žingsnių sukėlė jam abejonių. Pildydamas registracijos formą vyriškis pažymėjo, kad jokių ligos simptomų nejaučia, todėl vilniečiui nesuprantama pasirodė prašymas patvirtinti, kad jis izoliuosis ir supranta, kokios bausmės gresia už jos pažeidimus.
Povilas pamanė, kad tai internetinės registracijos platforomos klaida. „Tai reikia tvarkytis jiems tą sistemą arba prirašyti: jei pažymėjote, kad nejaučiate simptomų, registruojatės planinei operacijai izoliacija negalioja“, – piktinosi vyras.
Vilnietis tikino bendravęs ir su karštosios COVID-19 linijos darbuotoja, bet ši negalėjo paaiškinti, kodėl jam taikomas saviizoliacijos reikalavimas, taip pat atrodė nustebusi, kad jis taikomas žmogui, kuris ligos simptomų nejaučia.
Visgi saviizoliacijos reikalavimas šiuo atveju nėra sistemos klaida. Kaip atsargumo priemonė, jis taikomas asmenims prieš paskirtą planinį gydymą stacionare.
Kaip lrytas.lt nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis, PGR tyrimas turi būti atliktas iki stacionarizavimo likus ne daugiau kaip 72 val. Pacientas turi izoliuotis nuo PGR mėginio paėmimo iki atsakymo gavimo, taip pat laikytis izoliacijos reikalavimų iki patekimo į gydymo įstaigą planinei stacionarinei paslaugai gauti.
Protrūkiai gydymo įstaigose – ne retenybė
Vargu, ar prieš stacionarizacija taikomų priemonių reikalingumas gali kelti abejonių. Nuo COVID-19 pandemijos pradžios gydymo įstaigos išskiriamos kaip padidintos rizikos zona, o net ir taikant visas papildomas atsargumo priemones asmens sveikatos priežiūros įstaigos pagal koronaviruso protrūkių skaičių rikiuojasi antroje vietoje po ugdymo įstaigų.
Negana to, aktyvių COVID-19 protrūkių skaičius šiuo metu auga it ant mielių. Pirmadienį jų buvo 818, o penktadienio duomenimis jau dvigubai daugiau - 1596.
Statistikos departamento švieslentė rodo, kad didžiausi protrūkiai šiuo metu fiksuojami senjorų globos įstaigose, tačiau neaplenkia ir ligoninių.
Infekcija ligonines pasiekia dviem keliais. Per pacientus ir juos lankančius artimuosius arba įstaigų darbuotojus, kuriems taip pat taikomi reguliaraus testavimo reikalavimai. Tiesa, epidemiologiniai atvejo tyrimai dažniausiai neatsako į klausimą, kokiu būdu užkratas pasiekė įstaigą.
Antai, Statistikos departamento penktadienį pateiktais duomenimis, didžiausias COVID-19 protrūkis tarp gydymo įstaigų fiksuojamas Radviliškio ligoninėje.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai lrytas.lt informavo, kad visi 42 susirgimo atvejai užregistruoti ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, o tarp susirgusiųjų yra ir personalo nariai, ir pacientai.
„Pradinis viruso šaltinis nenustatytas“, – pažymima NVSC Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Editos Satkevičienės atsiųstame komentare.
Aktyvus koronaviruso protrūkis fiksuojamas ir Tauragės rajono Skaudvilės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Čia nustatyti 25 ligos atvejai.
COVID-19 protrūkis šį mėnesį fiksuotas ir Kauno klinikose, kuriose planuojama Povilo operacija. Su infekcijos židiniu siejami 23 ligos atvejai.
Primename, kad apie tragiškas numanomo užsikrėtimo COVID-19 liga Kauno klinikose pasekmes kauniečių šeimai prieš kelias savaites rašė ir portalas lrytas.lt.
Daugėja sergančių medikų
Vilniaus Santaros klinikų direktorius profesorius Feliksas Jankevičius teigia, kad sparčiai auga ir užsikrėtusių darbuotojų, medikų skaičius. „Šiuo metu 212 darbuotojų yra užsikrėtę koronavirusu ir nedirba. Tai nėra labai didelis ir procesas ir kol kas smarkiai nepaveikia Santaros klinikų veiklos. Bet jei negalinčių dirbti darbuotojų daugės, tai turėsime pasitelkti asmenis iš kitų įstaigų“, – penktadienį sakė F.Jankevičius.
„Tuomet, kai padalinys negalės užtikrinti visos paros budėjimo, pilnavertės veiklos, tuomet ir prašysime pagalbos“, – pridūrė jis.
F.Jankevičius detalizavo, kad COVID-19 serga ne tik medikai, bet ir kiti Santaros klinikų darbuotojai. Atvejai, pasak jo, „išsimėtę po visą ligoninę, nėra taip, kad būtų sergama viename skyriuje.“ Todėl esą gydymo įstaiga ir toliau dirba pilnu pajėgumu.
„Medikų sergamumas – didelė problema visoje Lietuvoje, kaip ir mūsų regione bei ligoninėje, sergamumas išaugęs, kartais nustatoma sergančių dešimtimis. Regione nedirba virš 100, gal apie 150 medikų“, – BNS kalbėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės direktorius Vinsas Janušonis.
Jis neatmetė, kad artimiausiu metu kils problemų dėl atskirų kai kurių ligoninių skyrių darbo. Pavyzdžiui, pačioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje susirgus keturiems naujagimių skyriaus neonatologams, jau prašoma pagalbos Kauno įstaigų.
Praėjusią parą nustatyti 11 tūkst. 365 nauji COVID-19 atvejai, 12 žmonių mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Tai didžiausias iki šiol paros atvejų skaičius, rekordai fiksuojami trečią dieną iš eilės.
Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 11 buvo nepaskiepytų arba paskiepytų nepilnai.
