„Omikron atmaina išties nekelia tokių didelių grėsmių sveikatai kaip kitos šio viruso atmainos. Sustiprinančiąją vakcinos dozę gavusių asmenų rizika sunkiai sirgti dabar apskritai yra minimali. Tačiau noriu pabrėžti, kad dar beveik nieko nežinome apie tai, kokių ilgalaikių pasekmių sveikatai gali turėti omikron atmaina“, – teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas.
– Lietuvoje per parą fiksuojama per 10 tūkstančių užsikrėtimų COVID-19 – tokio didelio sergančiųjų skaičiaus dar niekada neturėjome. Ką šie skaičiai reiškia sveikatos apsaugos sistemai? – lrytas.lt paklausė V.Pečeliūno.
– Nuo sausio pradžios regione matome vadinamųjų nereanimacinių lovų užimtumo didėjimą. Lyginant su Naujųjų metų savaite, tokių COVID-19 sergančių pacientų skaičius ne reanimacijoje padidėjo apie 50 proc.
Bet iki praeitos savaitės penktadienio tas didėjimas buvo nuosaikus, o per pastarąją savaitę jis didėjo 22 proc. Tai – daug.
Kalbant apie reanimacines lovas – nuo Naujųjų metų būklė stabili ir iš esmės labai nesikeičia, nors tokių pacientų turime nuolat. Reanimacinių lovų užimtumas labai nedidėja ir tai yra geroji žinia.
– Tačiau, ar reikėtų skambinti pavojaus varpais dėl to, kad daugėja pacientų ne reanimacijoje?
– Sergančiuosius COVID-19 į ligoninę guldome tada, kai pradeda mažėti deguonies kiekis kraujyje: kai plaučių funkcija pažeista taip, kad kraujyje pradeda mažėti deguonies ir reikalinga stacionarinė pagalba. Taip pat – ir tais atvejais, kai žmonės guldomi į ligoninę dėl kitų ligų ir jiems nustatomas COVID. Tokie pacientai ligoninėje gydomi dėl abiejų ligų.
Omikron atmaina plinta labai greitai, tad turime nemažai vidinių protrūkių: dalis mūsų pacientų užsikrečia COVID ir jiems reikia teikti gydymą ne tik dėl pagrindinės ligos, bet ir dėl COVID kaip gretutinės patologijos. Lovų užimtumas didelis ir be reikalo pacientai ligoninėje nėra gydomi.
Lietuvoje užimta 100 reanimacijos lovų. Vilniaus regione – apie 40 lovų. Reanimacijoje gydoma mažiau kaip 10 proc. pacientų, kurie yra pilnai vakcinuoti – gavo bent dvi vakcinos nuo COVID dozes. Pas mus tokių pacientų – vienetai ir jie į ligoninę pateko dažniau dėl kitų priežasčių nei dėl COVID. Dauguma sunkiai sergančiųjų COVID ligoninėse yra nevakcinuoti.
Kituose, ne COVID, skyriuose gydoma šiek tiek daugiau vakcinuotų žmonių.
– Kokia situacija dėl planinių paslaugų teikimo? Ar jos vis dar prieinamos?
– Šios paslaugos planuojamos taip, kad būtų kokybiškos. Pagrindinė problema planuojant paslaugas yra ta, kad dėl COVID protrūkių tarp darbuotojų, dalies padalinių galimybės gydyti pacientus sumažėja.
Skubiosios paslaugos suteikiamos kaip įmanoma greičiau, bet galimybės teikti planinę pagalbą daugiausia dėl darbuotojų sergamumo yra neaiškios ir kai kuriais atvejais šias paslaugas tenka atidėti.
– Vyriausybė paskelbė tvarką, pagal kurią kai kurių kritiškai svarbių sričių atstovams, tarp jų – ir medikams, leidžiama dirbti net sergant besimptome COVID-19 forma. Ar šis leidimas palengvino medikų naštą?
– Šis nutarimas leidžia pasirengti kritinei situacijai, kai trūkstant darbuojų nebebūtų kam teikti paslaugų. Tačiau kyla problemų, jei sergantį darbuotoją kviesi dirbti, nes jis gali užkrėsti pacientus, kolegas. Šiomis išlygomis dar nesame naudojęsi ir labai tikimės, kad nereikės naudotis, nors tam ir rengiamės.
Jei susiklostytų sitaucija, kad nebūtų kam teikti gyvybiškai svarbias paslaugas, matyt, pasitelktume ir sergančius darbuotojus. Bet tik tais atvejais, kai skubus paslaugos negavimas būtų gerokai didesnė žala nei rizika užsikrėsti COVID. Tai – gyvybę gelbstinčios paslaugos.
Kitas dalykas – COVID padaliniai, kur pacientams nekyla rizikos užsikrėsti ir nukentėti dėl to, kad darbuojas serga. Jei tokiuose skyriuose kritiškai trūktų personalo, matyt, būtų galima pasitelkti ir sergančius darbuotojus.
– Teigiama, kad omikron atmaina lengvesnė nei kitos viruso atmainos. Su kokiais simptomais sergantieji COVID dabar patenka į ligonines?
– Pas mus patenka sunkiausi pacientai, jau turintys plaučių pažeidimų. Jei yra plaučių pažeidimas ir virusinė pneumonija, simptomai panašūs į sukeliamus kitų atmainų. Vyraujantis simptomas – dusulys.
Omikron atmaina sukelia viršutinių kvėpavimo takų pažeidimą – slogą, gerklės perštėjimą. Daug rečiau sukelia uoslės pažeidimą.
Tyrimai rodo, kad omikron atmaina tris kartus sumažina riziką patekti į gydymo įstaigą. Ypač tiems, kurie jau gavo trečiąją, sustiprinančiąją vakcinos dozę. Tokių žmonių rizika patekti į ligoninę yra labai menka. Jie gali užsikrėsti, bet greičiausiai sirg nesunkiai.
Sustiprinančioji dozė išsprendžia labai daug problemų – ir šalies, ir paties žmogaus. Žmonės, kurie gauna sustiprinančiąją dozę, tikėtina, kad ir patys labai lengvai sirgs, ir pasekmės susirgus bus gerokai mažesnės, ir greičiau grįš į darbą.
Mūsų klinikų medikai išplitus omikron atmainai dar nebuvo pakliuvę į ligoninę dėl COVID sukeltų komplikacijų. Prie delta atmainos tokių atvejų turėjome.
– Kaip omikron atmaina paliečia vaikus?
– Viruso plitimas tarp vaikų – didžiulis. Šiuo metu stebime didėjantį lovų poreikį būtent vaikams. Dauguma ligoninėje gydomų vaikų serga ir kitomis ligomis, ne tik COVID, bet patenka ir tokių, kurie gydomi dėl COVID sukeltų komplikacijų. Jau svarstome, kaip spręsime situaciją, nes matome, kad COVID sergančių vaikų skaičius yra didelis.
Svarbu tai, kad turime mažai informacijos apie vadinamąjį ilgąjį COVID. Kitaip tariant, ligas, kuriomis sergama persirgus COVID. Tai – svarbus nežinomasis. Ypač – kalbant apie vaikus. Nes pasekmės gali būti ilgalaikės, bet to kol kas nežinome.
Jungtinėje Karalystėje šiuo metu skaičiuojama, kad sveikatos priežiūros sektoriuje dirbantys žmonės dėl ilgojo COVID jau daugiau kaip 2 milijonus dienų buvo gavę nedarbingumą. Vadinasi, tos ilgojo COVID būklės kelia grėsmę sveikatai ir turi reikšmės darbo jėgos mažėjimui.
– Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Danija ar Airija jau atšaukia pandeminius ribojimus. Ar Lietuvai apie tai per anksti svarstyti?
– Ribojimus daugiausia atšaukia šalys, kuriose omikron atmainos banga pakilo anksčiau ir jos jau mato, ar atsilaikė kritiniai sektoriai. Tarp jų – ir sveikatos apsaugos sistema. Jei matoma, kad sveikatos apsaugos sektoriaus griūtis negresia, ribojimai mažinami, taip siekiant sumažinti grėsmes ekonomikai ar žmonių psichologinei būsenai.
Tenka pripažinti, kad vidutinio griežtumo ribojimų reikšmė valdant omikron bangą, yra sumažėjusi. O taikyti griežčiausių ribojimų jau nesiryžtama.
Jei šalyje daug žmonių vakcinuota, tikimasi, kad omikron atmainos reikšmė žmonių sveikatai bus mažesnė. Tos šalys remiasi tam tikrais skaičiavimais. Bet tai – daugiausia politiniai sprendimai, kuriais skaičiuojamos įvairios pasekmės, tad sunku pasverti tokių sprendimų reikšmę iš medicininės pusės.
Danijoje dabar omikron atmainos plitimas dukart, Izraelyje – apie pustrečio karto didesnis nei Lietuvoje.
– Kuo tai paaiškintumėte, nes, tarkime, Izraelis suskubo vakcinuoti ir ketvirtąja doze, bet viruso tai nesustabdė?
– Izraelyje ketvirtąją vakcinos dozę gavo labai mažai žmonių, tad tai neturėjo reikšmės viruso plitimui. Izraelyje net pilnai vakcinuotų – dvi dozes gavusių – žmonių kiekis nėra didelis, lyginant su Vakarų Europos šalimis ar net Lietuva. Ši informacija kažkodėl prasprūsta, nors didelis nevakcinuotų žmonių kiekis Izraelyje kelia nemažą grėsmę visuomenės sveikatai.
– Ar vis dar gresia sveikatos apsaugos sistemos griūtis Lietuvoje?
– Apkrova sveikatos sektoriui šiuo metu didėja, tad jai didėjant, atsiranda įvairių grėsmių. Situacija – sudėtinga ir, vertinant susirgimų skaičius, netaps paprastesnė. Ypač – dėl didėjančio sergančių medikų skaičiaus.
Sveikatos priežiūros darbuotojų vakcinacija – itin didelė. Kai vakcinos apsaugodavo ir nuo užsikrėtimų, tai buvo labai svarbu. Dabar vakcinacija apsaugo nuo sunkių ligos formų, bet nuo užsikrėtimo – gana menkai.
