Ar šie nuogastavimai yra pagrįsti ir ar sveikatos apsaugos sistemos reformai numatyti 800 milijonų eurų nebus išmesti į balą, lrytas.lt klausia didelę patirtį gydymo įstaigų veiklos srityje sukaupusio finansų eksperto Dmitrijaus Michaliovo.
– Su sveikatos priežiūros įstaigomis bendradarbiaujate nuo 1999 metų kai Lietuvos sveikatos sistemos gydymo įstaigos buvo reorganizuojamos iš biudžetinių į viešąsias įstaigas ir keitėsi jų finansavimo tvarka.
– Nuo 2000 iki 2012 metų atlikau per 130 auditų Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose – nuo kaimo ambulatorijų iki didžiųjų Lietuvos gydymo įstaigų.
Per šį laikotarpį paruošiau metodinę medžiagą ir pravedžiau apie 250 seminarų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams.
Nuo 2001 iki 2013 metų vadovavau Sveikatos priežiūros įstaigų buhalterių asociacijai, kuri tuo metu vienijo apie 300 Lietuvos gydymo įstaigų.
Lietuvos gydymo įstaigas konsultavau Europos Sąjungos projektų rengimo ir administravimo, kaštų apskaitos metodikų kūrimo bei jų įdiegimo gydymo įstaigose, darbo užmokesčio sistemos ir kitais klausimais, todėl manau, kad esu gan gerai susipažinęs su sveikatos priežiūros įstaigų veikla ir jų valdymu.
– Kaip vertinate dabartinę Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą? Kokie jos privalumai ir trūkumai?
– Labai gerai vertinu Lietuvos universitetuose rengiamų gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų kvalifikaciją, ne veltui jie nesunkiai gauna darbą kitose Europos šalyse. Taigi dėl pačių sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos ar gydymo metodų, manau, kad viskas yra aukštame lygmenyje. Tai, kad mes turime aukščiausio lygio medicinos specialistų parengimo įstaigų bei profesionalių kvalifikuotų medikų, manau, yra didžiausias privalumas, kurį reikia labai branginti.
Vienas didesnių trūkumų, manau, yra netolygus gydymo įstaigų pasiskirstymas Lietuvoje. Pavyzdžiui, Šakių rajone, kuriame gyvena apie 26 tūkstančiai gyventojų, šiuo metu yra dešimt sveikatos priežiūros įstaigų, o Šiaulių rajone, kuriame gyvena apie 44 tūkstančiai gyventojų, tėra keturios gydymo įstaigos.
Skirtinguose regionuose gyvenantys žmonės turi nevienodas sąlygas gauti sveikatos paslaugas. Dauguma pacientų jau dabar linkę rinktis didžiųjų miestų gydymo įstaigas, kurios turi aukščiausio lygio gydymo įrangą ir kvalifikuotų specialistų.
Viena didesnių blogybių yra ir didelės eilės gydymo įstaigose – norint pakliūti pas gerus specialistus dažnai tenka laukti po 2-3 mėnesius ar ilgiau.
Problemų yra ir priežiūros įstaigų valdyme. Medikų darbo krūviai, apmokėjimo ir skatinimo sistema, sveikatos priežiūros įstaigų administracijos ir darbuotojų bei medicinos personalo ir pacientų santykiai – tai tik dalis problemų, kurias reikia spręsti.
– Sveikatos apsaugos sistema stovi ant reformos slenksčio? Ką būtina padaryti, kad ši sistema taptų efektyvesne?
– Manau, kad pirmiausia dėmesį reikėtų kreipti į pačių įstaigų valdymo gerinimą, į gerai apgalvotą gydymo įstaigų ir jų teikiamų medicininių paslaugų išdėstymą Lietuvoje, į efektyvų lėšų, skirtų sveikatos priežiūros apsaugai, panaudojimą. Tai neabejotinai pagerintų teikiamų medicininių paslaugų kokybę ir prieinamumą visų Lietuvos regionų gyventojams.
– Ar sveikatos apsaugos sistemos reforma išties būtina? Ar ji savalaikė?
– Norint pagerinti teikiamų medicininių paslaugų kokybę ir prieinamumą Lietuvos gyventojams, tokia reforma yra būtina. Jos būtinumą įtakoja ir pasikeitusi demografinė situacija, ir finansinės, organizacinės, gydymo įstaigų valdymo priežastys. Efektyvi sveikatos apsaugos sistemos reforma būtina ir žvelgiant į ateitį, nes gali tekti susidurti su naujais iššūkiai ir grėsmėmis. COVID-19 pandemija parodė, kad ją valdyti buvo lengviau toms šalims, kurios turėjo efektyvią sveikatos apsaugos sistemą.
Reforma numatyta pradėti pačiu laiku. Jos tikslams pasiekti reikia suburtos profesionalų komandos ir finansavimo. Dabartiniam sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui pavyko įgyvendinti šias sąlygas, todėl, manau, reforma turėtų būti sėkmingai įgyvendinta.
– Kaip Reforma palies visų lygių gydymo įstaigas, jose dirbančius specialistus bei pačius pacientus?
– Paminėsiu, kad gydymo įstaigos nėra verčiamos dalyvauti reformoje, o joms yra siūloma pagerinti savo vykdomą veiklą.
Reformai skirtos lėšos bus naudojamos esamos infrastruktūros pagerinimui, naujos medicinos įrangos įsigijimui. Todėl visos įstaigos, kurios dalyvaus reformoje, galės kokybiškai pagerinti savo vykdomą veiklą. Visiems pacientams bus sudarytos sąlygos gauti kokybiškas ir savalaikias gydymo paslaugas nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
– Rajonuose gyvenantys žmonės baiminasi, kad gydytis teks vykti į kur kas toliau nei dabar esančias gydymo įstaigas, didmiesčių gyventojai savo ruožtu baiminasi, kad eilės norint patekti pas specialistus taps dar didesnėmis. Ar šios baimės pagrįstos?
– Kiekviena reforma natūralu kelia tam tikrą baimę. Neabejoju, kad reforma bus vykdoma atsižvelgiant į pacientų poreikius. Šių klausimų sprendimui dar yra pakankamai laiko. Šiemet vyks projektų derinimas, bus ieškoma įvairių techninių klausimų sprendimo, o pati reforma bus realiai pradėta vykdyti tik kitąmet. Pavyzdžiui, yra numatyta, kad pacientams iš rajonų tam tikrais atvejais didžiųjų miestų gydymo įstaigose atsiras „žalieji koridoriai“.
– Žmonėms svarbu ne tik sveikatos paslaugų pasiekiamumas ir jų kokybė, bet ir laikas per kurį šios paslaugos gali būti suteiktos. Ar atokiame rajone gyvenantis žmogus galės tikėtis, kad medicininė pagalba jam bus suteikta laiku?
– Reformos eigoje numatyta sudaryti sąlygas, kad esant skubiam atvejui pacientui būtinoji pagalba bus suteikta nedelsiant, o esant reikalui pacientas būtų ne vėliau kaip per valandą pristatytas į atitinkamą gydymo įstaigą. Tam kiekviename regione yra numatytos gydymo įstaigos, kurios užtikrins kvalifikuotų medicininių paslaugų teikimą dvidešimt keturias valandas per parą.
– Ar nepablogės skubios pagalbos teikimo kokybė visų rajonų greitosios pagalbos stotis sujungus į vieną centralizuotą tarnybą, kaip yra numatyta reformos projekte?
– Manau, kad apjungus skubios pagalbos tarnybas į vieną centralizuotą tarnybą šios tarnybos teikiamos paslaugos pagerės tiek įrangos prasme, tiek medicinos personalo kvalifikacijos prasme, o taip pat bus taupomos ir efektyviau panaudojamos tam skirtos lėšos.
– Ar tam tikrų sveikatos paslaugų suteikimą perkėlus į aukštesnio lygio gydymo įstaigas nepakils tų pačių paslaugų suteikimo kaina, kas neigiamai atsilieptų šalies biudžetui?
– Perkeliant tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas į aukštesnio lygio gydymo įstaigas jų teikimo kaina pakilti negali, nes tokios gydymo įstaigos yra pasiruošusios teikti šias paslaugas, jos ir dabar yra teikiamos. Be to, aukštesnio lygio gydymo įstaigos jau dabar turi kokybiškesnę medicininę įrangą bei kvalifikuotą personalą. Todėl vykdant reformą medicininių paslaugų savikaina padidėti neturėtų, o šių medicininių paslaugų kokybė ir prieinamumas turėtų pagerėti.
– Per sveikatos reformą numatytas gydymo įstaigų reorganizavimas palies ir ne tik šiose įstaigose dirbančius specialistus – teks spręsti ir turtinius klausimus. Ar nėra grėsmių, kad turtas, kuriuo dabar disponuoja gydymo įstaigos, bus iššvaistytas? Kokių priemonių reikėtų imtis, kad to nenutiktų?
– Sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai, gydymo įstaigų vadovybė turėtų visa tai numatyti prieš pradedant vykdyti gydymo įstaigų reorganizaciją ir užtikrinti sklandų įstaigų reorganizavimą. Taip pat esant reikalui, manau, šiais klausimais galėtų padėti ir Sveikatos priežiūros įstaigų buhalterių asociacija, kuri yra sukaupusi didelę patirtį sveikatos priežiūros reorganizavimo, projektų ruošimo klausimais.
– Kaip ši reforma įtakos privačių gydymo įstaigų veiklą? Ar bus atsižvelgta į jų interesus? O gal rajonuose nelikus tam tikrų medicininių paslaugų pacientams nebeliks kur kreiptis kaip tik į privačias gydymo įstaigas?
– Reformos rengėjai yra numatę privačias gydymo įstaigas įtraukti į veiklas sutartiniais ar kitais pagrindais. Tai reiškia, kad privačioms gydymo įstaigoms bus sudaryta galimybė dalyvauti reformoje, o ar jos naudosis šia galimybe, tai yra jų pačių reikalas.
Visiškai normalu, kad rinkos sąlygomis yra konkurencija ir tarp gydymo įstaigų. Tad jei miestų ar rajonų valdžia paliks spragų, tai privačios gydymo įstaigos tikrai jomis pasinaudos.
Todėl savivaldybių vadovai pateikdami savo planus turi paisyti gyventojų interesų. Tačiau, kad tokių spragų liks, yra mažai tikėtina, nes projektai bus derinami su sveikatos apsaugos ministerija, o reformai skirtų lėšų panaudojimas taip pat bus kontroliuojamas ne tik sveikatos apsaugos ministerijos, bet ir šiai reformai lėšų skirsiančių ES struktūrinių fondų.
– Kiek lėšų numatyta skirti šios sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimui?
– Reformai įgyvendinti numatyta skirti 800 milijonus eurų. Ši reforma turėtų būti įgyvendinta iki 2027 metų.
