Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 13 149 koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 15 žmonių, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Pasveikusiais praėjusią parą pripažinti 9498 asmenys.
Keturi mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso.
Iš praėjusią parą nustatytų atvejų 11 tūkst. 256 buvo pirminiai, 1884 – antriniai ir devyni – tretiniai.
Nuo praėjusios savaitės pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1614 COVID-19 sergančių pacientų, 101 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 24,8 tūkst. molekulinių (PGR) ir 1,8 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir siekia 5277 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir siekia 48,7 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje užsikrėtė 776,7 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines paguldyta 228 COVID-19 sergantys žmonės – beveik 60 daugiau nei ankstesnę parą. Gydymo įstaigose 48 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys anksčiau yra sakęs, kad griežtos pandemijos valdymo priemonės būtų pradedamos taikyti tuo atveju, jeigu šalies gydymo įstaigose būtų užimta 240 reanimacijos lovų.
Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė šeši vyresni nei 80-ies metų žmonės, penki priklausė 70–79, du – 90–99 metų grupėms. Mirė po vieną žmogų amžiaus grupėse nuo 50 ir 60 metų.
Iš jų paskiepyti buvo keturi žmonės, kurie priklausė 90–99, 80–89 ir 50–59 metų grupėms.
Iš 8031 žmogaus, iki šiol mirusio nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 790. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 15,3 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Praėjusią parą 142 gyventojai gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, iš viso paskiepyti 1613 žmonių.
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,94 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota apie 967,8 tūkst. gyventojų, dar 897,4 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančiąją dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,5 proc. gyventojų.
Neskaičiuojant gruodį pradėtos skiepyti jauniausios vaikų grupės, kur vakcinuota 4,7 proc., mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra 12–15 metų grupėje – 37,4 procento.
Vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 73,2 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,72 mln. tūkst. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 4,43 mln. iš jų.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga maždaug 94,4 tūkst. žmonių.
Vyriausybė: pakartotinius užsikrėtimus skelbia vos kelios šalys
Informaciją apie pakartotinius užsikrėtimus koronavirusu pradėjusi skelbti Lietuva yra tarp pirmųjų pasaulyje, teigia Vyriausybė.
„Pakartotinių užsikrėtimų rodiklius, naudodamos 90 dienų „tylos periodą“, yra pradėjusios skelbti vos kelios šalys. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras yra atkreipęs dėmesį į duomenų apie pakartotinius užsikrėtimus svarbą, tad labai palankiai vertiname Lietuvos statistikos departamento pastangas būti tarp tų pirmųjų“, – rašoma antradienį BNS pateiktuose atsakymuose.
„Tikėtina, kad greitai ir kitos šalys bei pats Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pradės skelbti informaciją apie pakartotinių užsikrėtimų skaičius“, – nurodė Vyriausybės komunikacijos departamentas.
Nuo praėjusios savaitės pabaigos pakartotiniai užsikrėtimai yra įtraukiami į kasdien skelbiamą COVID-19 statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų. Iki tol oficialiai skelbti tik pirminiai užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
Politikų užsikrėtimai
Koronavirusas neaplenkė dar trijų Seimo narių. COVID-19 užsikrėtė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Antanas Matulas ir Jurgis Razma bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Aurelijus Veryga. Visiems jiems COVID-19 liga patvirtinta praėjusią savaitę.
Pavojingesnis omikron variantas
Šiuo metu Latvijoje cirkuliuoja dar labiau užkrečiamas koronaviruso SARS-CoV-2 omikron atmainos variantas. Tai antradienį pranešė Rygos Rytų klinikinės universitetinės ligoninės Nacionalinės referentinės laboratorijos vadovas Sergejus Nikišinas, kurį cituoja Latvijos radijo ir televizijos tinklalapis.
Pasak specialisto, Latvijoje 3 proc. visų sekvenuotų arba iššifruotų viruso pavyzdžių turi omikron atmainos potipį, kuris yra netgi labiau užkrečiamas negu pagrindinė atmaina. „Ką gi mes žinome apie omikron atmainą?
Šiuo metu nustatyti trys jos potipiai – pirmasis, antrasis ir trečiasis. Pirmasis turi 33 mutacijas. Dabar pradedantis plisti antrasis – 31 mutaciją, dviem mutacijomis mažiau – pasikeitusi struktūra daro jį šiek tiek „lipnesnį“, – teigė S. Nikišinas.
„Danijos mokslininkų duomenimis, jis yra 30 proc. labiau užkrečiamas, jeigu jį lyginsime su pirmuoju omikron potipiu“, – sakė laboratorijos vadovas. S. Nikišinas taip pat pabrėžė, kad naujas omikron atmainos variantas jau dominuoja Danijoje ir vis greičiau plinta tarp jaunuolių. O Latvijoje dabar cirkuliuoja ir delta atmaina, ir omikron atmaina. Pastaroji tapo dominuojančia keliuose dideliuose šalies miestuose.
