Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europoje: kaltos širdies ligos, bet ryškėja ir nemažiau svarbi problema

Lietuviai gyvena trumpiau, o sveiko gyvenimo metų priskaičuoja mažiau, nei daugelio kitų Europos šalių gyventojai. Tam yra dvi pagrindinės priežastys: aukštas mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir išorinės mirties priežastys – nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai, traumos, savižudybės, sako Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Ramunė Kalėdienė.

Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>lrytas.lt montažas
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>lrytas.lt montažas
ES gyventojų sveiko gyvenimo trukmė<br>Eurostat iliustr.
ES gyventojų sveiko gyvenimo trukmė<br>Eurostat iliustr.
Kiek vyresnių nei 16 metų gyventojų savo sveikatą vertina kaip gerą arba labai gerą.<br>Eurostat iliustr.
Kiek vyresnių nei 16 metų gyventojų savo sveikatą vertina kaip gerą arba labai gerą.<br>Eurostat iliustr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuviai savo sveikatą vertina prasčiausiai Europos Sąjungoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Feb 14, 2022, 7:44 AM

Jei apie širdies ligų ligų sukeliamą mirčių perviršį kalbos netyla jau kelis pastaruosius metus, tai psichinės sveikatos problemoms dėmesio trūksta. Tyrimai rodo, kad sveiką gyvenseną gyventojai labiau sieja su fizine, o ne psichologine būkle.

Kodėl lietuviai savo sveikatą vertina taip prastai?

2019 m. paskelbta Eurostat atlikta apklausa rodo, kad lietuviai savo sveikatą vertina blogiausiai visoje Europos Sąjungoje. Gerai besijaučiantys teigia mažiau nei pusė suaugusių mūsų šalies gyventojų. Palyginimui, Bendrijos vidurkis siekia beveik 70 proc.

Įdomu tai, kad kiek objektyviau sveikatą atspindintis – sveiko gyvenimo metų – rodiklis Lietuvoje kiek geresnis. Vidutinė Lietuvos moteris sveika išlieka 59,1 m., rodo Eurostat duomenys. Pagal šį rodiklį tarp ekonominės Europos erdvės valstybių užimame 21 vietą ir lenkiame ne tik kaimynines Estiją (57,7 m.) ir Latviją (54,1 m.), bet ir tokias valstybes kaip Danija (58,8 m.) ar Suomija (54,8 m.).

Tiesa, vidutinis Lietuvos vyras gerą sveikatą tik iki 56 m. Blogesnė situacija tik Estijoje (53,9 m.) ir Latvijoje (52,2 m.). Tačiau, kodėl savo sveikatos būklę lietuviai vertina prasčiau nei kiti?

R.Kalėdienė paaiškino, kad žmonių savijautą nulemia ir gyvenimo kokybė, tačiau tai ne visada yra susiję vien tik su fizine žmonių sveikata. „Šitas rodiklis rodo, kad mūsų žmonės turi daug ir psichologinių sveikatos problemų“, – portalui lrytas.lt sakė R.Kalėdienė.

Profesorė paaiškino, kad būsimos gyvenimo trukmės rodiklis priklauso ne tik nuo mirtingumo, bet ir savos sveikatos vertinimo duomenų. Pastarasis ne visada yra susijęs su fizine sveikata.

„Jeigu mes žiūrime pozityviai, jaučiame vidinę darną, turime stiprų socialinį kapitalą ir socialinius ryšius, paramos sistemas, tai tie fiziniai negalavimai ar ligos yra žymiai lengviau valdomos.

Žmogus tuomet, net ir sirgdamas sunkia liga, savo sveikatą gali vertinti ne tik blogai, jeigu liga kompensuojama, gydoma, jos simptomai valdomi“, – pastebėjo RKalėdienė.

Prastą lietuvių psichinės sveikatos būklę, anot profesorės, atskleidžia ir išliekantis aukštas savižudybių dažnis. Lietuva ir šioje statistinėje grafoje nemaloniai išsiskiria Europos kontekse. 2017 m. duomenimis, savižudybių rodiklis Lietuvoje buvo aukščiausias tarp visų ES valstybių.

Kaip kitą svarbią problemą profesorė įvardijo Lietuvoje pastebimus labai didelius sveikatos netolygumus. Šie priklauso nuo žmonių išsilavinimo, ar jie gyvena mieste, ar kaime.

„Akivaizdžiai išsiskiria pažeidžiamiausia gyventojų grupė – kaimo gyventojai ir žemo išsilavinimo žmonės“, – konstatavo R.Kalėdienė.

Siekia pailginti sveiko gyvenimo trukmę

Profesorė paaiškino, kad aukštą sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis nulemia gyvensena. Ji pabrėžė, kad šių sveikatos problemų galima išvengti koreguojant cholesterolio lygmenį, kraujospūdį, viršsvorį, laikantis sveikos mitybos principų ir būnant fiziškai aktyviais.

Kitas aspektas, kuris turi įtakos mirtingumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų – savalaikė ir kokybiška sveikatos priežiūra.

„Didelis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų akivaizdžiai parodo, kad mes turime labai daug problemų su šitais dviem aspektais“, – akcentavo R.Kalėdienė.

Sausio pabaigoje Vyriausybė patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) programą, kuria siekiama, kad vidutinė vyrų sveiko gyvenimo trukmė iki 2030-ųjų pailgėtų 6,6 metų – iki 62,6, moterų – beveik šešeriais, iki 65 metų.

Tačiau R.Kalėdienė pastebėjo, kad iki COVID-19 pandemijos lietuvių sveikata iš tiesų gerėjo ir SAM tikslus tuomet būtų buvę galima vertinti pozityvesnėje šviesoje. Deja, per pastaruosius dvejus metus situacija pakito.

„Akivaizdu, kad pandemija išderino mūsų psichologinę sveikatą ir stipriai supurtė socialinį kapitalą. Todėl (SAM tikslus – red. pastaba) vertinčiau labai rezervuotai. Manau, dar labai ilgai vargsime su vadinamaisiais postkovidiniais efektais.

Visi tikimės, kad išlipsime iš pandemijos, bet pasaulio mokslininkai prognozuoja, jog liekamieji reiškiniai išliks labai ilgai“, – sakė R.Kalėdienė.

Ji akcentavo, kad ilgai vargins ne tik tiesioginės pandemijos pasekmės, prastesnė sveikata po persirgimo COVID-19 liga. Sveikatos nelygybė ir psichologinė sveikata, anot profesorės, pablogėjo visame pasaulyje.

Tyrimas: pirmenybė teikiama fizinei sveikatai

2021 m. Kauno technologijos universitete (KTU) atliktas tyrimas, kuriuo norėta pagal dominuojančias sveikos gyvensenos sritis nustatyti sveiko gyvenimo stilius, būdingus Lietuvos gyventojams.

Jo rezultatai atskleidė, kad svarbiausia sveikos gyvensenos sritimi Lietuvoje įvardijama fizinė sveikata (šį variantą pasirinko net 95 proc. respondentų).

Tuo metu psichinei ir emocinei sveikatai lietuviai teikia mažiau dėmesio. Šias sveikos gyvensenos sritis atitinkamai nurodė 67 proc. ir 63 proc. apklaustųjų.

„Pažymėtina tai, kad psichinės ir emocinės sveikatos svarbą labiau akcentuoja jaunesnio amžiaus respondentai (psichinę sveikatą pasirinko 80 proc. jaunesnių nei 29 m. amžiaus respondentų, o emocinę – 78 proc. jaunesnių nei 29 m. ir 68 proc. 30–44 m. amžiaus respondentų)“, – tyrimo rezultatus komentavo KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) doc. dr. Agnė Gadeikienė.

Pasak jos, psichinės sveikatos požiūriu moterų ir vyrų vertinimai reikšmingai nesiskiria, tuo tarpu emocinė sveikata gerokai svarbesnė moterims (ją nurodė 70 proc. respondentų) nei vyrams (ją nurodė 52 proc. respondentų).

KTU EVF prof. dr. Jūratė Banytė paaiškino, kad suteikiami prioritetai sveikatos sritims leido išskirti keturis lietuviams būdingus sveiko gyvenimo stilius – visapusiškai besirūpinantys sveikata arba „sveikatos guru“, fizinės sveikatos puoselėtojai, orientuoti į psichologinę gerovę ir nesveiko gyvenimo stiliaus atstovai.

„Džiugina tai, kad bene ketvirtadalis respondentų (24 proc.) priskiriami visapusiškai sveikata besirūpinančiųjų segmentui. Didžioji dalis tiriamųjų pasiskirstė tarp orientuotų į fizinę sveikatą (35 proc.) ir psichologinę gerovę (23 proc.).

Tai demonstruoja ne tik sveikatos suvokimo skirtumus, bet ir su sveika gyvensena susijusius įpročius bei elgseną. Pavyzdžiui, prioritetinis dėmesys fiziniam aktyvumui ar streso ir nerimo lygio mažinimui“, – aiškino J.Banytė.

Ji pridūrė, kad likusoi apklaustųjų dalis (18proc.) sutinka, kad per mažai dėmesio skiria sveikam gyvenimo būdui, jiems sudėtinga palaikyti ne tik fizinę, bet ir psichologinę, emocinę ar dvasinę sveikatą.

Minimą tyrimą 2021 m. atliko KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėjų komanda pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) finansuojamą projektą „Sveiko gyvenimo stiliaus ir tvaraus maisto vartojimo sąsajos senėjančios visuomenės tendencijų kontekste“ (Nr. S-MIP-20-10). Projekto vadovė prof. dr. Jūratė Banytė.

Tyrime dalyvavo 645 respondentai. Tyrimas vykdytas pasitelkiant tikslinės auditorijos panelį, kad surinkti duomenys atlieptų skirtingas Lietuvos gyventojų amžiaus grupes, lytį, gyvenamąją vietovę, pajamas ir namų ūkio struktūrą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.