S. Čaplinskas prabilo apie gyvenimą, kai COVID-19 liks tik sezonine liga: kelių dalykų atsisakyti jau nebereikėtų

Nors į koronavirusą jau šiemet ketinama pradėti žiūrėti kaip į sezoninę ligą, profesorius ir virusologas Saulius Čaplinskas svarbiausių pandemijos taisyklių ragina nepamiršti. Pasak jo, medicininės kaukės bus reikšmingos ne tik žiemą, tad visiškai jų atsisakyti dar tikrai nereikėtų.

Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaukės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kaukės<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Skaraičio nuotr.
Koronavirusas Lietuvoje<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Feb 15, 2022, 12:41 PM, atnaujinta Feb 15, 2022, 2:23 PM

Apie tai profesorius kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.

Prognozuoja ramesnę vasarą

Pavasarį ketinama peržiūrėti COVID-19 valdymo strategiją, šį virusą vertinant jau kaip sezoninę ligą, šią savaitę paskelbė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Savo ruožtu S.Čaplinskas kalbėjo, kad ilgainiui žmonių organizmas jau bus „išmokytas“ elgtis su koronavirusu.

„Be abejo, kad viruso ir visos pandemijos eiga eina taip, kaip ir buvo prognozuota – prognozavome, kad šaltuoju metų laikotarpiu, ypač, kai omikronas įgavo tokią savybę, kad plinta žaibiškai, dabar absoliuti dauguma iš mūsų, kai jau atsivėrė socialinis gyvenimas, norim ar nenorim susiduriam su tuo virusu, ir gal net ne po vieną kartą.

Kitaip sakant, ir toliau vyksta natūrali visuomenės imunizacija, šiuo atveju jau su natūraliu virusu. Belieka tikėtis, kad neatsiras tas piktesnis viruso štamas, kuris gali pakeisti situaciją. Tiek diagnostikos, tiek gydymo priemonės, tiek ta pati vakcina yra pakankamai efektyvi visiems modifikuotiems štamams, tai pereiname prie to, kad vasarą, tikėtina, turėsime tikrai daug mažiau užsikrėtimų, o rudenį, tikėtina, vėl kils nauja banga.

Bet absoliučios daugumos iš mūsų imuninė sistema jau bus apmokyta kovoti su šiuo virusu, ir tiems žmonėms, kas neturės gretutinių patologijų ir nusilpusio imuniteto, tikėtina, kad virusas, kaip ir kiti šaltuoju metu cirkuliuojantys virusai, neturėtų sukelti sunkios klinikinės eigos“, – kalbėjo S.Čaplinskas.

Paklaustas, ar tinkamu metu atsisakyta galimybių paso, profesorius svarstė, kad šis įrankis buvo organizacinė ir politinė, tačiau ne medicininė priemonė.

„Medicinine prasme jau tada, kai buvo įvestas galimybių pasas, buvo aišku, kad plintant delta atmainai, o vėliau ir omikron atmainai, tiek persirgę, tiek pasiskiepiję žmonės gali taip pat užsikrėsti ir platinti virusą. Tik tiek, kad greičiau įsijungia imuninė sistema, jei žmogus jau buvo persirgęs ar pasiskiepijęs, ir jis tą virusą platins trumpiau. Srautų reguliavimas medicinine prasme nelabai turėjo ypatingą logiką, o kiek prisidėjo prie to, kad paskatino dalį žmonių pasiskiepyti, puikiai matome ir žinome.

Iš kitos pusės – lygiai taip pat klausimas, kaip yra tada, kai žmonės juda iš vienos šalies į kitą, ypač, kai kalbame apie Europos Sąjungą kaip tarsi apie vieną šalį, kur yra laisvas žmonių judėjimas. Kai žinome, kad virusas visose šalyse plinta gana intensyviai, tai kaip ir nebeturi ypatingos medicininės ir epidemiologinės prasmės“, – teigė jis.

Kai kurios taisyklės bus svarbios ir ateityje

Kokie ribojimai šiandien dar turi medicininę prasmę? Pasak S.Čaplinsko, svarbiausia vienu metu laikytis visų pagrindinių biosaugos reikalavimų.

„Svarbu neatsidurti situacijoje, kur tu gali prikvėpuoti infekcinę viruso dozę. <...> Atviroje erdvėje gan sudėtinga bus ją įkvėpti, nebent jei ilgai šalia vienas kito stovėsime ir kvėpuosime tos pačios erdvės oru.

Jei mes patenkame į uždarą patalpą, toliau labai svarbu, kad ten būtų maksimali ventiliacija. Iš kitos pusės – mes nežinome, bus ar nebus ten užsikrėtęs žmogus. Reiškia, kuo daugiau žmonių patalpoje, kuo daugiau jų ten praeina, tuo bus didesnė tikimybė, kad gali būti užsikrėtęs žmogus, kuris pats to nežinodamas gali platinti virusą. <...>

Visas kompleksas vadinamų biosaugos priemonių pirma gali padėti išvengti, kad iš viso virusas pateks į mūsų kvėpavimo takus, antra – jo gali patekti mažiau, o jei mažiau pateks, tikėtina, kad iš viso nesukels ligos arba sukels lengvesnę klinikinę eigą. Trečia – labai svarbu, kokia bus mūsų bendra imuniteto ir specifinė imuniteto būklė – ar mūsų imuninė sistema sugebės susitvarkyti su tuo viruso kiekiu, kurį mes gausime“, – aiškino specialistas.

Profesoriaus teigimu, daugiausiai viruso paskleidžia vadinamieji „super platintojai“.

„Kuo žmogus garsiau kalbės, dainuos, čiaudės, kosės, tuo jis išskirs daugiau viruso, nei kalbantis tyliai“, – paaiškino S.Čaplinskas.

Pabrėžė kaukių naudą

Jis pridūrė, kad taip pat vis dar labai svarbus teisingas kaukės dėvėjimas – kaukė turi dengti ir nosį, ir burną, gerai priglusti prie veido.

„Mane glumina, kad net kai kurie medikai neigia kaukių naudojimo efektyvumą. Kitas klausimas, kad tai yra nepatogu, kai kas galbūt dėl medicininių indikacijų negali tų kaukių dėvėti. Kitas klausimas, kaip maži vaikučiai, kad teisingai dėvėtų tą kaukę – mission impossible, kaip sakant (neįmanoma misija (angl.). Dėl to ir neišvengsime tos natūralios vaikų imunizacijos ugdymo įstaigose“, – kalbėjo profesorius.

Virusologas pažymėjo, kad kaukių nevalia bus atsisakyti net ir tuo atveju, jei COVID-19 iš tiesų liks tik sezonine liga.

„Pagal tai, ką mes žinome šiandien, neįsivaizduoju, kodėl aš eidamas į prekybos centrą ar į kokią kitą uždarą erdvę, kur praeina daug žmonių, ir neaišku, kokia ventiliacija, kodėl nedėvėti medicininės kaukės, kad sumažintumėme tikimybę užsikrėsti ne tik koronavirusu, bet ir gripu, kitais koronavirusais? Tiems žmonėms, kurie turi alergijas, pavasarį, kai žydi augalai, kai paūmėja alerginė liga, jiems logiška ir lauke dėvėti medicinines kaukes, nes dabar tai tapo įprastas reiškinys.

Jei anksčiau mes keistai žiūrėtumėme į žmogų su kauke, dabar keistai turėtumėme žiūrėti į žmogų, kuris uždaroje erdvėje, kur daug žmonių, nedėvi kaukės arba ją dėvi „po nosimi“, – svarstė S.Čaplinskas.

Jis pridūrė, jog kol kas nėra medicininių prielaidų, kad būtų netikslinga visuomet dėvėti kaukes ir kitur – pavyzdžiui, viešajame transporte.

„Labai norėčiau, kad palaipsniui atsirastų tam tikra „mada“ dėl patalpų vėdinimo, bendros kultūros, o ypatingais atvejais, kur veikla gali būti ypač rizikinga, reikėtų naudoti greituosius antigeno testus savitikrai. Kad ir sporto klubuose, naktiniuose klubuose, chorų repeticijose. Jeigu kokybiški greitieji antigeno testai, kokybiškai atliktas mėginys, jei greitasis antigeno testas teigiamas, o PGR testas – neigiamas, greičiausiai žmogus tokiu atveju yra jau neužkrečiamas.

Tai galėtumėme geriau valdyti pandemiją greičiau diagnozuodami užsikrėtusius asmenis, iš kitos pusės – logiškai ir pagrįstai trumpinti izoliacijos laiką, ypač kontakte buvusių asmenų“, – teigė S.Čaplinskas.

Paklaustas, ar terminą „karantinas“ jau galima pamiršti, profesorius svarstė, kad karantinas gali būti tikslingas tik trumpą laiką, tačiau įrankiai ir reikiamos žinios jau seniai yra sukauptos.

„Manau, kad vėl kalbėti apie karantiną tikrai nėra jokio reikalo, ir nėra reikalo be reikalo gilinti jau ir taip didelį pandeminį nuovargį ir psichologinę įtampą. Paprasčiausiai reikia išmokti susigyventi su virusu, gyventi naujoje realybėje.

Virusas palaipsniui eina į endeminę viruso stadiją ir turėtų būti tokia liga, kaip ir visos kitos peršalimo ligos, kurios paprastai cirkuliuoja šaltuoju metų laiku. Tie žmonės, kurių imunitetas nepajėgus kovoti su virusu, deja, jie pateks ir į ligoninę“, – sakė S.Čaplinskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.