Lrytas.lt primena, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar savaitės pradžioje pareiškė, jog pandemijos pikas Lietuvoje jau perliptas. Ministro žodžiais, kovoje su pandemija jau „leidžiamės nuo problemų kalno.“
Geras tendencijas pastebi ir ekspertai. „Atrodo, kad blogiausiame taške jau esame ir viskas turėtų gerėti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė J.Augutis.
Atvejų gali ir daugėti
Tiesa, specialistai pažymi, kad labai staigūs pandeminių varžtų atlaisvinimai galėtų prisidėti prie didesnio užsikrėtimų skaičiaus.
J.Augutis priminė, kad Suomijoje jau buvo fiksuotas COVID-19 atvejų kreivės lūžis, bet staiga sergamumas ėmė augti ir net grįžo į ankstesnį piką. Norvergijoje ir Danijoje ir vėl praėjusią savaitę ir vėl fiksuotas užsikrėtimų augimas.
„Kitose šalyse dar įvairesnį vaizdą galime matyti, kur banga nusileido maždaug iki pusės jos buvusių skaičių, mūsų atveju tai būtų iki 5 tūkst. per parą, ir toje vietoje yra kurį laiką sustojusi. Taip nutiko, pavyzdžiui, Graikijoje.
(…) Ir modeliavimas ir kitų šalių statistika leidžia tikėtis, kad bent du trečdalius nusileidimas vyks pakankamai sklandžiai, per savaitę atvejų vidurkis sumažėja bent tūkstančiu.
Bet yra ir ta pati Danija, kur atlaisvinimo sprendimai buvo priimti labai greitai, vėl turėjo atvejų kilimą“, – teigė J.Augutis.
Tuo metu Vilniaus universtiteto VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė naujai kylančius atvejų augimus buvo linkusi sieti su pandeminių ribojimų atsisakymu.
„Dabartinis omikron variantas nekelia tokios didelės grėsmės sveikatos apsaugos sistemai, bet iš kitos pusės tai reiškia, kad užsikrėtusių skaičiai gali būti labai dideli. O jie auga, kai atlaisvinimų daugėja. Todėl mes ir matome tą nuolatinį didėjimą.
Įsivaizduokite, kad dabar ir persirgę, ir paskiepyti turi šansą užsikrėsti. Tai kartu su atlaisvinimais ta visa populiacija ir užsikrečia“, – aiškino profesorė.
Tiek A.Žvirblienė, tiek J.Augutis tikino manantys, kad atpalaiduoti dar nereikėtų masinių susibūrimų. Ten, kur daug žmonių, koronaviruso plitimo rizika išlieka itin didelė, ypač, jei renginys vyksta uždarose patalpose.
„Tas kaukių ir respiratorių dėvėjimas, manau, yra teisinga priemonė. Tai padeda šiek tiek „nugesinti“ tą bangą, žmogui gauti mažesnę viruso dozę. Be abejo, kad tai gelbsti.
Tuo tarpu dėl mokyklų ar studentų lankomų paskaitų, manau, yra teisingas požiūris nestabdyti, leisti kontaktinį darbą. Jauni žmonės sirgs, prasirgs ir po to turėsime imunizuotą visuomenę“, – pritarimą esamai pandemijos valdymo strategijai išreiškė A.Žvirblienė.
Ką atskleidžia pakartotiniai užsikrėtimai?
Ji taip pat pasidžiaugė, kad Lietuvoje skaičiuojami ir pakartotiniai užsikrėtimai COVID-19 infekcija. Jos žiniomis, tai daro tik nedaugelis pasaulio valstybių.
„Iš esmės tai rodo, kiek apsaugo persirgimas. Mes nuolat girdime, kad užsikrečia skiepyti žmonės. Taip iš tikrųjų nutinka ir po dviejų ir po trijų dozių. Bet mes anksčiau žinojome, kad persirgimas efektyviai apsaugo ir plintant delta atmainai procentas žmonių, kurie užsikrečia pakartotinai, buvo labai nedidelis.
(…) Pakartotinių užsikrėtimų statistika yra labai įdomi. Ji parodo viruso sugebėjimą apeiti susiformavusį imunitetą ne tik po vakcinos, bet ir po persirgimo“, – aiškino profesorė.
Lrytas.lt primena, kad vasario pradžioje Statistikos departamentas pradėjo skelbti ir pakartotinius užsikrėtimus. Skaičiuojant juos yra taikomas 90 dienų „tylos periodas“ – mažiausiai tiek dienų turi skirti du užsikrėtimus (t. y., bent tiek dienų asmuo turi būti negavęs teigiamo diagnostinio tyrimo atsakymo).
Šiuo metu absoliučią daugumą užsikrėtimų sukelia omikron atmaina. Tuo metu koronavirusu pakartotinai užsikrėtę žmonės anksčiau sirgo dėl alfa arba delta atmainos.
Visgi A.Žvirblienė priminė, kad artėja pavasaris. Koronavirusui būdingas sezoniškumas, tad šylantys orai taip pat turėtų prisidėti prie COVID-19 atvejų mažėjimo.
„Į artimiausių kelių mėnesių prognozes žiūrėčiau optimistiškai. O dėl rudens... tolimesnes prognozes, nežinau, ar išdrįstu kažkas pateikti. Mes nežinome kokios atmainos gali atklysti. Todėl bet kokios prognozės būtų labai netikslios. Mes galime kalbėti apie kelių savaičių perspektyvą“, – sakė profesorė.
Ji pabrėžė, kad visuomenės imunizacijos lygis itin aukštas – jį lėmė ne tik vakcinacija, bet ir masinis persirgimas omikron atmaina – tai turėtų padėti sušvelninti ateityje galinčias kilti sergamumo COVID-19 liga bangas.
Profesorė: spaudimas skiepytis nebeturi prasmės
Profesorė teigė šiuo metu nematanti didelės prasmės spausti žmones vakcinuotis, tačiau neatmetė galimybės, kad ateityje situacija pasikeis.
„Tai nereiškia, kad tas klausimas (vakcinacija – red. pastaba) neiškils rudenį. Nežinome, kas bus tada. Tą energiją, su kuria spaudžiama vakcinuotis, patarčiau pasitaupyti rudeniui. Jeigu mes dabar bandytume vaizduoti, kad tai svarbu šiuo momentu, tai bijau, jog rudenį, kai tia bus labai svarbu, mūsų gali niekas ir nebeklausyti.
Todėl gana neigiamai žiūriu į kitų šalių patirtį – privalomą visuotinį vakcinavimą Austrijoje. Arba ta pati Kanada, kuri susidūrė su milžiniškomis problemomis. Šitame etape, kai plinta omikron atmaina , mes viešojoje erdvėje girdime, kad tai nėra didžiulė problema sveikatos apsaugos sistemai.
Taip, tai tebėra problema rizikos grupėms, bet, manau, kad spaudimas nebeturi prasmės, nes visi, kurie bent kiek abejojo, ar norėjo skiepytis, jau tikrai vakcinavosi.
Vadinasi, tas spaudimas dabar būtų adresuotas žmonėms, kurie ir prieš metus ir prieš pusmetį nenorėjo skiepytis“, – spaudimo vakcinuotis netikslingumą pabrėžė A.Žvirblienė.
Ji pridūrė, kad poreikį skatinti vakcinaciją artimiausiu metu galėtų sustiprinti nebent pavojingesnė koronaviruso atmaina.
