Vilnius tapo atraminiu tašku, kurį pasiekia Vakarų farmacijos ir medicinos įrangos bendrovių siuntos, vėliau keliaujančios tiesiai į Ukrainą. Be šio oro tilto medikų darbas Kijeve būtų neįmanomas.
Kaip privati akių ligų klinika Kijeve tapo karo ligonine? Lrytas.lt portalui pavyko gauti išskirtinį interviu iš medikų, kurie išsiuntę savo šeimas iš Ukrainos sostinės, grįžo gelbėti tuos, kurie dėl karo gali apakti.
Iškelta Raudonojo Kryžiaus vėliava
Nors Kijevui gresia nauji antpuoliai, gydytojai stengiasi išlikti ramūs. Klinika įsikūrusi Kijevo centre, netoli garsaus Besarabijos turgaus. Ant jos pastato plevėsuoja Raudonojo Kryžiaus vėliava.
Jau pirmąją karo dieną buvo nutarta šios klinikos darbą pertvarkyti taip, kad nemokamą pagalbą čia galėtų gauti ne tik Kijevo gyventojai ir savanoriai, bet ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai.
Privačios klinikos vyriausias gydytojas Andrejus Žukas pasakojo, kad prasidėjus karo veiksmams vietoj 140 medikų liko dirbti 25. Akreditavus privačią medicinos įstaigą kaip skubios pagalbos kliniką, jos darbuotojams suteikti leidimai išvykti įsigyti medikamentų ir maisto produktų.
Praėjus dviems savaitėms nuo karo pradžios, klinika nelėtina savo tempo. Į Kijevo medikų prašymą atsiųsti papildomai medicinos priemonių ir vaistų, atsiliepė ne viena Europos bendrovė, pavyzdžiui, naujos kartos lęšius gaminanti bendrovė „Rayner“ iš Jungtinės Karalystės savo siuntą pirmiausiai perdavė Vilniui, vėliau ji bus nugabenta į Kijevą, prie labdaros prisijungė taip pat JAV bendrovė „Alcon“ .
„Mes nesame vieni“, – pasakojo gydytojas A.Žukas.
Tačiau dirbant klinikoje diena ir naktis beveik nesiskiria, nes čia ligoniai priimami visą parą, nėra ir išeiginių dienų, o gydymo paslaugos teikiamos nemokamai.
Didžioji dalis traumų – skeveldrų sužeidimai
Per parą į kliniką kreipiasi apie 50 žmonių. Tai yra daug, nes Kijeve naktį yra draudžiama gyventojams išeiti iš namų, dieną taip pat ribojamas eismas gatvėse.
Pacientus į kliniką dažniausiai atgabena savanoriai, kai kurie sužeistieji ateina net iš kairiojo Dniepro kranto, o tai yra toli. Šios savaitės viduryje mieste veikė tik viena metro atšaka, bet ji yra toli nuo klinikos, todėl kelionė neretai užtrunka beveik visą dieną.
Didžiąją dalį traumų sudaro sprogmenų skveldrų, betono nuolaužų, plytų, metalinių sijų sukeltos žaizdos, ragenos nudegimai, tinklainės sužeidimai, kraujosrūvos akyse. Tai – būklės, kai būtina skubi pagalba, nes nukentėjusieji gali apakti. Planinės chirurgios paslaugos yra atidėtos vėlesniam laikui.
Išgabeno savo šeimas, bet grįžo į darbą
Nuovargis ir karo grėsmė, kai tenka rizikuoti savo gyvybe, tapo medikams kasdienybe. Nerimas dėl savo likimo taip pat neduoda ramybės. Klinikoje dirbančios gydytojos Ksenijos Groševos mama ir jos sesuo gyvena Melitopolyje, Zaporožės srityje. Ten yra karinis oro uostas, dėl kurio šią savaitę tęsėsi mūšiai.
Pastarąsias kelias paras į gydytojos skambučius neatsiliepė jos artimieji, nėra ir interneto ryšio. K.Groševa žino tik tai, kad jos mama ir sesuo slėpėsi rūsyje.
Dirbdama Kijeve, ji jaučiasi reikalinga. Tačiau kartais patyrusiai gydytojai nusvyra rankos.
Ypač tada, kai nukentėjusiam pacientui reikia rimtos pagalbos, pavyzdžiui, dėl sudėtingos galvos traumos vienai moteriai reikėjo ne tik akių operacijos, bet ir neurochirurginės pagalbos, nes buvo lūžusi kaukolė.
Moteris buvo atsinešusi rankinėje netgi titano plokšteles, kurios naudojamos tvirtinti lūžgalius, tačiau tokios operacijos nėra atliekamos akių klinikoje.
Padėti atvyko iš Londono
Gydytojos, medicinos mokslų daktarės Natalijos Foster taip pat neįbaugino prasidėjęs karas. Sėkmingą karjerą Londone padariusi moteris viską metė, kai pasirodė JAV žvalgybos informacija apie tikėtiną Ukrainos užpuolimą.
Ji atskrido į Kijevą iš Londono, kartu su ja klinikoje dirba dar šeši medikai iš Anglijos. Jungtinės Karalystės diplomatinė tarnyba ragino gydytoją N.Foster kuo skubiau išvykti iš Kijevo, bet ji nesutiko.
Didvyriškai pasielgė ir kiti Kijeve dirbantys užsienio medikai, atvykę padėti Ukrainos sužeistiesiems taip pat iš Vokietijos, Baltarusijos.
Klinikos vyriausiasis gydytojas A.Žukas, išsiųsdamas iš Kijevo savo žmoną ir dukrą ramino jas, kad viskas gerai. Jis liko ištikimas pašaukimui ir grįžo toliau dirbti.
Klinika jau įrodė, kad veikia kaip nedidelė tvirtovė. Modernioje gydymo įstaigoje yra įrengtas generatorius, yra kuro atsargų, geriamojo vandens, maisto produktų. Kol yra medicinos priemonių ir vaistų, Kijevo klinika veiks, nes taip nusprendė jos darbuotojai.
