Anksčiau pasigirsdavę būgštavimai, ar itin sparti vakcinacijos nuo COVID-19 kampanija neturės neigiamos įtakos vaikų skiepijimui kitomis vakcinomis, panašu, pasitvirtino.
„Planinės vaikų vakcinacijos apimtys yra nukritusios, šiuo metu tymų rizika yra pakankamai didelė. Manau, turėsime garsiai apie tai kalbėti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė A.Žvirblienė.
Ji pridūrė, kad infekcinių ligų protrūkių rizika auga ir dėl karo Ukrainoje situacijos. Į Lietuvą atvyksta nuo karo bėgantys ukrainiečiai, negarsėjantys aktyviu skiepijimusi. Pastaraisiais metais Ukrainoje fiksuoti dideli tymų protrūkiai.
A.Žvirblienė akcentavo, kad norint apsisaugoti nuo tymų, reikalingas itin aukštas vakcinacijos procentas, o COVID-19 pandemijos laikotarpiu Lietuvoje tėvai savo vaikus skiepijo ne taip aktyviai.
„Dabar, deja, skiepijimas nuo tymų yra maždaug 88 proc. Tai yra labai mažas skaičius. Skiepijimo apimtys nuo šitos ligos turi būti virš 95 proc. Jeigu vakcinacija krenta žemiau šitos ribos, mes iš karto turime tymų protrūkių riziką. Beje, 2019 m. tai jau turėjome. Buvo keliasdešimt tymų atvejų. Vaikai tikrai sirgo sunkiai.
Bet tada skiepijimo apimtys buvo virš 92 proc., o dabar yra tik 88 proc. Tai žemiausias lygis nuo 2005 m. – situacija iš tiesų ne kokia“, – komentavo profesorė.
A.Žvirblienė svarstė, kad sumažėjusias vakcinacijos apimtis galėjo nulemti COVID-19 pandemijos metu suaktyvėjusi dezinformacija prieš skiepus, galbūt įvairios sąmokslo teorijos paplito plačiau ir pakeitė dalies žmonių požiūrį į vakcinas apskritai.
„Galbūt žmonės, kurie sąmokslo teorijomis patikėjo, bijojo naujų vakcinų, tą baimę permetė ir ant tradicinių vakcinų. Faktas, kad mums šitą problemą įveikti reikės, o tai nebus lengva“, – sakė A.Žvirblienė.
Koronavirusas pavasarį pasitrauks?
Profesorė taip pat prognozavo, kad COVID-19 fronte pavasario ir vasaros mėnesiai turėtų būti ramūs, nes itin didelė Lietuvos gyventojų dalis įgijo imunitetą prieš COVID-19 infekciją, kas persirgę, kas pasiskiepiję, o kas buvo imunizuotas ir abiem būdais.
Tuo metu, ar koronavirusas grįš rudenį A.Žvirblienė tikino, negalinti prognozuoti. Tačiau esama situacija leidžia tikėtis, kad sunkiausias pandemijos laikas jau praeityje.
„Įgytas imunitetas sukurs tam tikrą atsparumo foną, kur tas virusas neturėtų būti toks pavojingas, kaip pandemijos pradžioje. Turimas imunitetas nebus nukreiptas prieš galimus naujus koronaviruso variantus, bet jis gerokai turėtų stabdyti jų plitimą“, – paaiškino profesorė.
Ji akcentavo, kad naujų atmainų atsiradimo tikimybė išlieka, nereikia pamiršti, kad koronavirusas plinta ir tarp gyvūnų.
„Pavyzdžiui, iš audinių gali peršokti naujas virusas žmonėms, mes to nežinome. Bet norėtusi to optimizmo ir tikėjimo <...> su omikron atmaina mes pasiekėme patį piką. Galbūt paradoksalu, kad mes turėjome 12 tūkst. atvejų per dieną ir sakėme, kad atėjo pandemijos pabaiga. Tačiau panašu, kad taip ir yra, visuotinis imunitetas veda į endemiją“, – aiškino A.Žvirblienė.
Ji patikino mananti, kad COVID-19 pandemijos pabaiga galėsime vadinti šiuos metus.
