Nemažai koronavirusu užsikrėtusių vaikų gali nejausti jokių ligos simptomų, bet vėliau dėl įvairių negalavimų patekti į ligoninę.
Įtariama, kad nuo COVID-19 komplikacijų galėjo mirti septyniolikametis.
Paauglio motina portalui LRT.lt pasakojo, kad sūnus COVID-19 sirgo praėjusių metų pabaigoje, kelias dienas nesmarkiai karščiavo, todėl nereikėjo nei kreiptis į gydytojus, nei važiuoti į ligoninę.
Pasveikęs vaikinas pradėjo lankyti mokyklą, tačiau praėjus kiek daugiau nei trims savaitėms jam pradėjo smarkiai skaudėti galvą ir pykinti, jis ėmė nerišliai kalbėti. Nugabentas į ligoninę jis buvo paguldytas į reanimacijos skyrių.
Kitą rytą kiek geriau pasijutusį ligonį medikai jau planavo perkelti iš reanimacijos skyriaus, tačiau jo būklė vėl staiga pablogėjo – sutriko regėjimas, ėmė strigti kalba, atsirado nevalingų judesių, o darant tyrimus jis prarado sąmonę.
Po tyrimų jaunuoliui buvo nustatyta galvos venų sinusų trombozė – kraujo nepatekimas į smegenis, todėl teko atlikti galvos operaciją.
Tačiau kraujotakos atkurti nepavyko, todėl po kelių dienų gydytojai diagnozavo klinikinę smegenų mirtį.
Jaunuolio motina tvirtino, kad medikai šią ligą sieja su COVID-19 komplikacijomis.
Kitomis ligomis jaunuolis nesirgo, kiek anksčiau jam buvo nustatyta migrena.
Anot medikų, didžiausias COVID-19 pavojus – komplikacijos, kurios gali pasireikšti netgi persirgus besimptome forma.
Ligoninėse ne kartą buvo atsidūrę vaikai, kuriems nustatytas daugiasistemis uždegiminis sindromas.
Paprastai tokiais atvejais jie karščiuoja, sutrinka pagrindinių organų veikla – gali išsivystyti kvėpavimo organų, širdies, kraujagyslių sistemos, virškinamojo trakto ar inkstų funkcijos nepakankamumas.
Vis dėlto nuo koronaviruso gydomų pacientų ligoninėse vis mažėja. Pirmadienį jose buvo gydomi 1378 tokie ligoniai, 63 iš jų – reanimacijoje.
Antradienį pranešta apie 5317 naujų koronaviruso atvejų. Nuo šios ligos mirė 9 žmonės, beveik visi jie buvo vyresni nei 60 metų, vienas žmogus buvo vyresnis nei 40 metų.
