Visi nori prisidėti
Kaip sako A.Kalimavičius, epideminė situacija dėl COVID-19 slopsta. Atrodė, kad po poros mėnesių bus galima lengviau atsikvėpti, bet… „Vėl gavome adrenalino. Kūriau planus, kad pavasarį bus galima atostogauti, gal net pakeliauti. Deja, vieną sudėtingą situaciją keičia kita – karas Ukrainoje“, – jausmais dalinasi pandemijos metu priešakinėse linijose dirbęs medikas. Jo teigimu, natūralu, kad ir medikų bendruomenėje, kaip ir visuomenėje, jaučiamas bruzdesys.
„Vieni užsirašo į šaulius, kiti į savanorius, treti patarinėja, kokių vaistų gali prireikti Ukrainai. Kiekvienas nori prisidėti, būti įvykių sūkuryje. Tiesa, jaučiamas ir padidėjęs nerimas bei įtampa.“, – sako A.Kalimavičius.
Pasak mediko, prieš dvejus metus, prasidėjus pandemijai, buvo užklupę panašūs jausmai: nežinomybė, nerimas. Visi sekė kiekvieną pasirodančią žinią, kaip ir dabar.
„Pradžioje atrodo, kad nieko kito nevyksta, nes visos kalbos, tiek darbe tarp kolegų, tiek šeimos aplinkoje, sukasi tik apie vieną – COVID-19. Dabar – apie karą Ukrainoje. Tačiau, su laiku emocijos prislopsta ir atrodo, kad sugrįžta normalumo jausmas, nors viskas aplink pasikeitę. Apsipranti ir ekstremali situacija atrodo kaip normali“, – sako A.Kalimavičius.
Pacientai gali jaustis ramūs
Medikų bendruomenė imasi iniciatyvos, organizuoja pirmos pagalbos mokymus, gilina žinias, kaip reikėtų elgtis valdant didelius trauminių pacientų srautus. Ruošia infrastruktūrą ligoninių rūsiuose, kad jei prireiktų, darbas gydymo įstaigose nenutrūktų.
„Didžiąją dalį iš Ukrainos bėgančių pacientų, sergančių, tarkim, onkologinėmis ligomis, prisiima kolegos lenkai. Tačiau atvyksta jų ir pas mus. Taip pat turime pasiruošti didesniam, nei įprasta pacientų srautui, planuoti savo resursus“, – sako gydytojas. Maža to, medikų bendruomenė turi būti pasiruošusi ir galimiems netikėtiems veiksmams, ar provokacijoms pasienyje.
„Darbo netrūksta, vien Santaros klinikose dirba keli tūkstančiai žmonių medicininio personalo, todėl reikia labai aiškiai iškomunikuoti ką konkrečiu atveju daryti“, – sako gydytojas. Ar pavyks paskirstyti srautus, kad pagalbą gautų tiek nuo karo nukentėję žmonės iš Ukrainos, tiek ir pacientai iš Lietuvos?
„Baimės, kad gydytis pas mus atvykus sergantiems ukrainiečiams, kažkam kitam nebus suteikiama pagalba, neturi jokio pagrindo. Per dvejus pandemijos metus gydymo įstaigos išmoko puikiai atskirti, bei valdyti srautus. Juk pandemijos metu kiekvieną gydymo įstaigą teko padalinti į dvi dalis. Be to, situacija šiuo atveju sąlyginai paprastesnė.
Atvykstančių gydytis ukrainiečių srautus žinosim iš anksto, ne kaip COVID-19 atveju, kai nežinai, ir negali net prognozuoti, kiek per naktį bus atvežta pacientų. Todėl šiuo atveju, pacientai gali jaustis ramiau“, – sako A. Kalimavičius.
