Antai Vilniaus Santaros klinikose pernai gydyta žymiai daugiau koronavirusu sergančių vaikų, nei 2020 m. Tačiau pirmieji šių metų mėnesiai pranoksta ir ankstesnį laikotarpį, medikams savo atžalas atvežančių tėvų – dar daugiau, sako Santaros klinikų Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė-vaikų intensyviosios terapijos gydytoja Virginija Žilinskaitė.
„Ženkliai padaugėjo vaikų, kurie atvyksta į priėmimo skyrių ir jiems nustatoma COVID-19 infekcija. Nebūtinai jie yra guldomi į ligoninę. Jeigu vaikas serga nesunkiai, jis paleidžiamas gydytis į namus“, – paaiškino V.Žilinskaitė.
Jos žiniomis, pernai Santaros klinikose COVID-19 liga nustatyta daugiau nei 700 vaikų, o hospitalizuota – maždaug 300 nepilnamečių. Gydymo Santaros klinikų intensyvios terapijos skyriuje viso prireikė 34 vaikams.
Gydytoja akcentavo, kad daliai vaikų koronavirusas nustatomas atsitiktinai. Pavyzdžiui, į medikus kreipiamasi dėl nudegimo, bet prevenciškai atliktas COVID-19 testas parodo teigiamą rezultatą.
„Nutinka taip, kad vaikai reikalauja izoliacijos, kartais ir intensyvios terapijos. Bet ne dėl koronaviruso, o dėl kitos sveikatos problemos, dėl kurios tas vaikas ir atvyko“, – sakė V.Žilinskaitė.
Hospitalizaciją nulemia dvi priežastys
Gydytoja paaiškino, kad mokyklinio amžiaus vaikams gydymo ligoninėje prireikia dėl deguonies terapijos poreikio, nes iš aplinkos oro jiems jau nebepavyksta pasiimti pakankamai deguonies.
„Kita problema – skysčių trūkumas. Mažesniems vaikams koronavirusas dažnai pasireiškia karščiavimu, vėmimu ir viduriavimu. Dėl to kūdikiai netenka daug skysčių, o ligos metu jie ir valgo, ir geria prastai.
Tada skysčių trūkumas pasidaro toks didelis, kad nebeužtenka tik girdyti, bet reikia jau ir lašinti į veną skysčius“, – pasakojo V.Žilinskaitė.
Tiesa, dėl COVID-19 ligos vaikai ligoninėje dažniausiai neužsibūna. Jų gydymas įprastai trunka nuo 2-3 dienų iki savaitės.
Tad neretai mažieji pacientai išleidžiami į namus tęsti gydymo, nes pati COVID-19 infekcija jiems dar nebūna pasibaigusi.
„Ligoninėje vaikas būna tik tol, kol jam reikia intensyvios priežiūros, to, kad negali būti padaryta namuose <...> Jeigu vaikas jau pats gali valgyti ir gerti, skysčių gauna tiek, kiek reikia, ar jam nebereikia deguonies, gydymas paprastai tęsiamas namuose“, – pažymėjo V.Žilinskaitė.
Į ligoninę – beveik visi neskiepyti
Pasak gydytojos, praktika rodo, kad sunkiau koronavirusu dažnai suserga „truputį vyresni“, jau mokyklinio amžiaus sulaukę vaikai.
„Bet yra ir sunkiau susergančių kūdikių. Net ir naujagimių, kurie dėl COVID-19 ligos guldomi į naujagimių ar mažų vaikų skyrius. Iš tikrųjų, serga net kūdikiai. Serga įvairaus amžiaus vaikai, nėra taip, kad tik paaugliai“, – komentavo V.Žilinskaitė.
Ji patikino, kad beveik visi vaikai, kuriuos dėl koronaviruso prireikia guldyti į ligoninę, būna nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos.
„Net tos amžiaus grupės vaikai, kurie jau gali būti gavę vakciną, jeigu suserga taip, kad juos reikia guldyti į ligoninę, dažniausiai yra neskiepyti“, – pastebėjo V.Žilinskaitė.
Gydytoja pasakojo, kad dėl COVID-19 ligos vaikams išsivystyti gali dauginis uždegiminis sindromas.
„Intensyvioje terapijoje šitie pacientai buvo jau vidutinės būklės. Tai yra taip vadinama pokovidinė liga, kai koronaviruso poveikis labai stipriai įjautrina organizmą ir sukelia daugelio organų pažeidimą ir uždegimą.
Tokių atvejų Santaros klinikose turėjome, intensyvioje terapijoje gulėjo bent 14 vaikų, o dar, turbūt, tiek pat vaikų teko gydyti ir bendruose skyriuose. Matosi, kad šiais metais daugėja tų pokovidinių sindromų, ypač atvejų, kurie reikalauja intensyvaus ir brangaus gydymo. Yra tokia specifinė problema“, – pasakojo V.Žilinskaitė.
Nuo COVID-19 mirė dar du vaikai
Kovo 19-ąją koronavirusas nusinešė 10-19 metų amžiaus grupei priklausiusios mergaitės gyvybę, o po 5 dienų – kovo 24 d. (praėjusį ketvirtadienį) dėl COVID-19 mirė nė 10 metų nesulaukęs berniukas. Abu vaikai buvo neskiepyti nuo COVID-19 ligos, rodo Statistikos departamento duomenys.
Tiesa, daugiau duomenų institucija apie šias koronaviruso aukas nepateikia. Įrašus apie vaikų mirtis nuo šios ligos Statistikos departamentas traktuoja kaip itin jautrius, todėl daugiau duomenų, pavyzdžiui, kokioje šalies savivaldybėje buvo registruoti mirusieji, institucija nepateikia.
Viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje fiksuotos jau penkios jaunesnių nei 20 metų asmenų mirtys.
Praėjusią parą nustatyti 1276 nauji COVID-19 atvejai, 10 žmonių mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
