Valdžios atstovai sako, kad šiam sprendimui pritarė sveikatos ekspertai, o pati mintis aptarinėta jau kuris laikas.
Tačiau specialistai tikina, kad ir toliau svarbi išlieka kiekvieno asmeninė atsakomybė, o užsidėti veido kaukę, jeigu suprantama atsidūrus rizikingoje aplinkoje, neskaudės net tuomet, kai to nereikalauja įstatymai.
Tuo pačiu pakitusių taisyklių nereikia suprasti kaip ženklo, kad koronavirusas staiga tapo nepavojingu.
„Matau priežasčių, kodėl tai yra daroma – apie kaukių prievolės panaikinimą „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas – bet visuomenei linkėčiau to neinterpretuoti kaip: pasileidžiame plaukus ir darome, kas išeina“.
Kaukės – veiksminga priemonė
Kaukės nebebus privalomos daugelyje vietų, bet tai nereiškia, kad jos nėra veiksminga priemonė, siekiant apsisaugoti infekcijos plitimo.
Pasak premjerės patarėjos sveikatos apsaugai Živilės Gudlevičienės, tai parodo ir COVID-19 pandemijos metu ženkliai sumažėjęs sergamumas gripu. „Tas akivaizdžiai parodė, kad kaukės apsaugo nuo infekcinių patogenų plitimo ir sumažina riziką. Orą iškvepiame per mažiausisu lašelius. Tikrai tai yra pirmasis barjeras, kuris sulaiko infekcijų plitimą“, – aiškino Ž.Gudlevičienė.
Ji pabrėžė, kad sprendimas atsisakyti kaukių prievolės subrendo ne per ilgą laiką.
Palengvinti šią pandeminę priemonę, premjerės patarėjos teigimu, leido aukštas gyventojų imunizacijos lygis, užsienio valstybių patirtis.
„Matome, kad atėjo laikas. Virusas nekelia didžiulės apkrovos gydymo įstaigoms. Jeigu užsikrečiame, tie atvejai lengvesni. Vadinasi, tikrai galime šitą reikalavimą panaikinti“, – konstatavo Ž.Gudlevičienė.
Profesorius siūlo įvertinti riziką
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas pabrėžė, kad nors veido kaukės nuo pirmadienio ir nebus privalomos, jas dėvėti ir toliau rekomenduojama.
„Mūsų Covido politika yra keičiama nuo imperatyviosios, kai liepiama, yra griežtos rekomendacijos, reikalavimai, už priemonių nesilaikymą skiriamos baudos iki įgalinamosios politikos.
Dabar mes rekomenduojame ir tikimės, kad žmonės įvertinę savo ir aplinkinių rizikas, priims teisingus sprendimus“, – sakė M.Stankūnas.
Paklaustas, ar ir pats veido kaukęs nešios ir tuomet, kai nebūtina, profesorius patikino neskubėsiantis nusikratyti šios priemonės. „Aš tą dalyką (veido kaukę, red.), manau, kad tikrai dar nešiosiu, įvertinsiu, ar tai yra pats svarbiausias dalykas“, – patikino M.Stankūnas ir pridūrė, kad spręsdamas dėl veido kaukės atsižvelgs į patalpos ventiliaciją, ar žmonėms pavyksta išlaikyti atstumus.
„Jeigu aš stoviu vienas ir aplink mane nėra žmonių, tai ta kaukė jokios prasmės neturi. Bet jei esu aplinkoje, kur sunku išlaikyti bent 2 metrų atstumą, kaukę būtinai užsidėsiu. Ypatingai, jei tai yra ilgiau trunkantis kontaktas“, – paaiškino M.Stankūnas.
Imunitetą įgijo pakankamai daug gyventojų
G.Dudas pastebėjo, kad sveikatos paslaugų prieinamumas, nepaisant besitęsiančios COVID-19 pandemijos yra užtikrinamas, tad politiniai sprendimai dėl ribojimų švelninimo yra suprantami.
„Iš kitos pusės, visuomenę labiau kviečiau tai interpretuoti, kaip atsakomybės perdavimą iš valstybės – kiekvienam iš mūsų. Ypatingai tiems, kurie dar nėra imunizuoti, nei pasiskiepiję, nei persirgę.
Net prie omikron atmainos, kuri yra šiek tiek lengvesnė, rizika atsigulti į ligoninę vis dar yra pakankamai didelė“, – sakė G.Dudas.
Mokslininkas aiškino, kad ligoninių užimtumą dėl COVID-19 ateityje galima prognozuoti pagal visuomenės imunizaciją.
„Lietuvoje iki šiol daugiausia žmonių, kiek žinome, nužudė atmainos, kurios nepasižymėjo jokiais ypatingais bruožais. Tas buvo pačioje pandemijos pradžioje, tai yra 2020 m. pabaigoje.
Vėliau, kuomet mūsų populiacija tapo labiau paskiepyta, taip pat plačiai persirgusi po tos didžiosios bangos, delta atmainos, kuri buvo dvigubai ukrečiamesnė ir žymiai dažniau guldė žmones į ligonines, nepražudė tiek pat gyventojų.
Tai nebuvo viruso išsikvėpimas, o būtent visuomenės atsparumas dėl įgytos imunizacijos“, – paaiškino G.Dudas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Azijos šalys, kuriose šiuo metu fiksuojamas COVID-19 sergamumo pakilimas, vyrauja omikron potipiai BA.1 ir BA.2 nuo Europos skiriasi savo gyventojų imunizacija ir jos kokybe.
Honkonge, mokslininko teigimu, gyventojai daugiausia skiepyti „SinoVac“ vakcina, kuri nepasižymėjo labai dideliu efektyvumu, Kinijoje taip pat taikyta koronaviruso valdymo strategija, kuri efektyviai apribojo COVID-19 plitimą visuomenėje.
„Dėl to absoliučiai didžioji visuomenės dalis ten nėra mačiusi SARS-COV-2 viruso kaip infekcijos. Mes žinome, kad persirgus susidaro efektyvesnis imuninis atsakas. Būtent tai mus iš dalies saugo Vakarų pasaulyje. To nėra Azijoje. Vienintelis skirtumas tarp Vakarų ir Azijos – imunizacijos kokybė“, – aiškino G.Dudas.
