„Kiekvieną rytą matuoju cukraus kiekį kraujyje. Vartoju dviejų skirtingų tipų vaistus, o cukraus lygis vis tiek per aukštas“, – pasakojo 36 metų moteris. Diabeto diagnozę neseniai išgirdo ne tik Jennifer, bet ir jos šeimos gydytoja. Abi jos svarsto, ar koronavirusas galėjo prisidėti prie diabeto atsiradimo.
Nuo pandemijos pradžios praėjus dvejiems metams mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria vadinamojo pokovidinio sindromo supratimui. Naujausi tyrimai įtraukė diabetą į galimų ilgalaikių COVID-19 ligos pasekmių sąrašą.
Ryšį įrodo net 2 tyrimai
Ekspertai jau anksčiau pastebėjo, kad diabetu sergantiems žmonėms užsikrėtimas koronavirusu kelia didesnę sunkių komplikacijų riziką, tačiau aiškėja ir naujas šių dviejų susirgimų ryšys – COVID-19 infekcija gali nulemti didesnę susirgimo diabetu riziką.
Kovo viduryje buvo paskelbtas Vokietijoje įvykdytas tyrimas, kuriame dalyvavo lengva COVID-19 forma sirgę asmenys. Paaiškėjo, kad jiems 28 proc. dažniau diagnozuojamas 2 tipo diabetas, nei tiems, kurie koronavirusu niekada nebuvo užsikrėtę.
Kitas JAV atliktas tyrimas taip pat parodė, kad sergamumas cukriniu diabetu padidėjo žmonėms, kurie pasveiko nuo COVID-19: rizika padidėja 40 proc. praėjus mažiausiai metams po užsikrėtimo. Tyrėjai apskaičiavo, kad maždaug 2 iš 100 žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, vėliau nustatomas diabetas.
Pastarasis tyrimas buvo paskelbtas medicinos žurnale „The Lancet“. Jis taip pat parodė, kad net žmonės, kuriems iki COVID-19 ligos nebuvo pastebėta jokia arba tik labai maža diabeto rizika, po persirgimo koronavirusu tikimybė susirgti diabetu išaugo 38 proc.
Kuo sunkiau žmogus sirgo COVID-19 liga, tuo didesnė rizika susirgti diabetu. Žmonėms, kurie buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, diabeto rizika išaugo beveik tris kartus, net 276 proc. Šis ryšys gali būti susijęs su taikomo gydymo procesu, kuris gali padidinti cukraus kiekį kraujyje.
„Diabetas nėra mėnesiui ar dviems po pasveikimo. Mes žinome, kad tai trunka bent metus ir nutinka žmonėms, kurie dėl koronaviruso net nebuvo gydyti ligoninėje“, – sakė Sent Luise įsikūrusio Vašingtono universiteto klinikinis epidemiologas ir tyrimo vadovas daktaras Ziyadas Al-Aly.
Šiame tyrime buvo pasitelkti JAV Veteranų reikalų departamento nacionalinės duomenų bazės, skirtos stebėti daugiau nei 180 000 žmonių, užsikrėtusių COVID-19 liga, duomenys. Tiriamųjų asmenų grupė buvo palyginta su 4 milijonų asmenų sveikatos duomenimis dar iki COVID-19 pandemiijos ir su dar viena 4 milijonų žmonių grupe, kurios nariai pandemijos metu sugebėjo išvengti užsikrėtimo koronavirusu.
Panašu, kad COVID-19 infekcija ypač padidina diabeto riziką vaikams. Sausio mėnesį paskelbtoje JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro ataskaitoje nustatyta, kad vaikams praėjus mėnesiui po užsikrėtimo COVID-19, diabetas buvo diagnozuotas 2,5 karto dažniau nei tiems, kurie niekada nebuvo susirgę koronavirusu.
Paaiškinimui – net kelios teorijos
Mokslininkai dar nėra tikri, kokie COVID-19 ligos organizme sukelti mechanizmai nulemia susirgimą diabetu. Pagal vieną teorijų tai gali būti susiję su plaučių receptoriumi, prie kurio prisitvirtina koronavirusas, nes tas pats receptorius yra ir kasoje.
„Buvo atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo, kad SARS-CoV-2 gali atakuoti kasos beta ląsteles ir gali sukelti bent laikiną, o gal net ilgalaikę žalą“, – sakė Masačusetso pagrindinėje ligoninėje dirbanti medicinos docentė Sara Cromer.
Ji nėra susijusi nei su vienu iš dviejų aukščiau paminėtų koronaviruso ir diabeto ryšį nagrinėjusių tyrimų.
Beta ląstelės yra kasos ląstelės, gaminančios insuliną. Kadangi šias ląsteles sunaikina COVID-19 infekcija, organizmas gali prarasti gebėjimą gaminti insuliną. Tai panašu į tai, kas atsitinka sergant 1 tipo cukriniu diabetu – autoimuniniu sutrikimu, kai organizmas sunaikina savo beta ląsteles ir todėl negali gaminti insulino.
„Taip pat gali būti, kad užsikrėtus koronavirusu išsivysto ūmus uždegimas, kuris gali būti nedidelis, net ir besimptomiais arba minimaliais simptomais – sakė S.Cromer – Tai gali sukelti trumpalaikį atsparumą insulinui, tačiau dėl grandinės reakcijos organizme labai greitai gali išsivysyti ilgalaikis atsparumas insulinui.“
Ši antroji teorija geriau paaiškintų 2 tipo diabeto, labiausiai paplitusios šios ligos formos, kai organizmas vis dar gamina insuliną, bet tampa jam atsparus ir negali į insuliną reaguoti, išsivystymą. 2 tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai sudarė daugiau nei 99 proc. naujai diagnozuotų diabeto atvejų po COVID-19 infekcijos, kuriuos nustatė Z.Al-Aly tyrimas.
Parengta pagal CNN inf.
